Rekordiškai išaugusios sąskaitos už elektrą į neviltį varo ir Panevėžio rajono bažnyčias. Maldos namai dar nešildomi – dvasininkai sako, kad ateityje teks priprasti prie šaltų Dievo namų ir parapijiečius į pamaldas kviečia ateiti su vilnonėmis kojinėmis, žieminiais batais ir šiltais kailiniais.
Rekordiškai išaugusios sąskaitos už elektrą į neviltį varo ir Panevėžio rajono bažnyčias. Maldos namai dar nešildomi – dvasininkai sako, kad ateityje teks priprasti prie šaltų Dievo namų ir parapijiečius į pamaldas kviečia ateiti su vilnonėmis kojinėmis, žieminiais batais ir šiltais kailiniais.
Skaičiuoja tūkstantines sąskaitas
Vieni maldos namai išvis neturi jokios šildymo sistemos, kiti turi, bet dar nejungia ir parapijiečius šildo pledais, kilimėliais ar pagalvėmis.
Šiuo metu Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikoje temperatūra laikosi ties 12 laipsnių šilumos padala. Bazilika šildoma elektra – infraraudonųjų spindulių lempomis, tačiau šį rudenį jos nė karto nebuvo įjungtos.
Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilikos klebonas dr. Gediminas Jankūnas skaičiuoja tūkstantinę sąskaitą.
„Už keturis objektus: baziliką, kleboniją, parapijos namus ir piligrimų centrą, kai buvo elektros kainų pakilimas, rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais už elektrą mokėjome 3800 eurų, kas anksčiau būdavo 600–800 eurų. Dabar kiek nukritus rinkos kainai, už praėjusį mėnesį sąskaita siekė 1800 eurų“, – skaičius pateikė kunigas G. Jankūnas.
Anot klebono, bazilikoje šildymas dar neįjungtas, kol kas skaičiuojami kiti kaštai, bazilikos, parapijos namų, raštinės apšvietimas. O pati klebonija šildoma sistema oras–oras, kuri buvo įrengta prieš dvejus metus.
„Esam įjungę taupymo režimą. Nuo spalio pabaigos mūsų senoje klebonijoje – piligrimų centre – nebegyvena ukrainiečių šeima, kuri taip pat šildėsi elektra. Patalpos nėra pritaikytos žiemos sezonui, negalime užtikrinti nei tinkamo šildymo, nei kitų eksploatavimo dalykų. Šeima išsikėlė gyventi į Linkaučius, bet, kiek žinau, šiuo metu ji laikinai išvykusi į Ukrainą susitvarkyti dokumentų“, – pasakojo G. Jankūnas.
Kvies į mažesnes patalpas
Kunigas pastebi, kad žmonės į baziliką ateina šiltai apsirengę. „Mes dar duodame pledukus – kilimėlius, kuriuos tikintieji pasikloja ar tai ant suoliuko, kad nebūtų toks šaltas kontaktas su medžiu, ar tai ant jų atsiklaupia, kad sąnariams būtų minkščiau“, – vardijo klebonas.
Paklaustas, kur ir kaip vyks pamaldos paspaudus šaltesniems orams, G. Jankūnas aiškino, kad žiemos metu gali būti, kad tikintieji bus pakviesti į mažesnę, jaukesnę ir šiltesnę erdvę.
„Klebonijoje, kur aš gyvenu, įrengtas pečius. Patalpos čia šildomos malkomis ar briketais. Tai vienas iš efektyviausių būdų, kaip šalčiausiu metu sumažinti pastato kaštus. Taipogi ir parapijos namuose nuo seno yra salė, kurioje taip pat yra pečius. Kada bazilikoje jau tikrai bus šalta, ko gero parapijiečius pakviesim į didžiąją salę, kur pamaldos vykdavo ir bazilikos remonto metu. Pasišildysim malkomis, kaštai taps mažesni, ir žmonėms nereikės šalti, juk ir jaukiau būti mažesnėje erdvėje“, – kalbėjo kunigas G. Jankūnas.
Sukasi, kaip išmano
Savo patirtimi dalijasi ir Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo klebonas Alfredas Puško:
„Mano bažnyčios, tarp jų ir Ramygalos, nėra šildomos, tik Truskavoje esanti bažnyčia šildoma infraraudonaisiais šildytuvais. Už elektrą paskutinį mėnesį mokėjau po 74 centus už kilovatvalandę, bet šildymo dar neįjungėm.
Žinoma, niekur nedingsi, žiemą vis vien reikės įjungti šildytuvus, bet kol kas nieko baisaus nėra. Aišku, daug kainuoja parapijos namų išlaikymas. Pavyzdžiui, Truskavoje esantys rekolekcijų namai kūrenami granulėmis, jų reikia apie 25 tonas. O kaip žinia, šiais metais jų kaina už toną siekia net 800 eurų. Parapijos namams Ramygaloje reikia apie 5–6 tonas, jeigu šalčiau – tai ir daugiau“, – pasakojo kunigas A. Puško.
Dvasininkas pernelyg nesijaudina ir dėl Ramygalos bažnyčioje išnaudotos elektros, sako, kiek gi jos ten reikia. Šviestuvai įjungiami kasdien – valandai, kol vyksta pamaldos. „Na ir kiek mes čia išdeginam – per savaitę apie dešimt valandų. Nėra jau tiek daug“, – mano A. Puško.
Kunigas skaičiuoja, jog per mėnesį bažnyčiai pavyksta surinkti apie 1200 eurų. Tikinčiųjų aukos išdalijamos bažnyčios tarnams, vargonininkams, sąskaitoms apmokėti, parapijos namų išlaikymui.
„Kartais reikia lėšų ir kokiam smulkiam remontui, lietvamzdžių išvalymui. Kad nereikėtų samdyti žmonių, tuos darbus, kuriuos moku, padarau pats, pjaunu žolę, prižiūriu aplinką. Kažkaip verčiamės. Yra kaip yra“, – sako klebonas.
Į save nežiūri
Visgi kunigas pastebi, kad tikintiesiems dabar sudėtingas laikotarpis.
„Parapijiečiai liūdni ir prislėgti. Žmonės skundžiasi, kad visą pensiją skiria vien tik elektros mokesčiams. Kartais pats neįsivaizduoju, kaip jie išgyvena, tai labai sudėtinga. Gerai, kada senjorai gyvena dviese, ar jiems vaikai padeda. Bet ką daryti vienišiems žmonėms?
Kenčia pažeidžiamiausios grupės: ne tik senukai, bet ir daugiavaikės ar mažas pajamas gaunančios šeimos. Nežinau, gal jau ir valstybės mastu reikia sukilti, kaip tą daro kaimyninės ir kitos šalys, kur gyventojai susigriebė ir sukilo prieš kylančias kainas“, – svarsto A. Puško.
Dviprasmių minčių kyla ir apie maldos namus, kurie šildomi nuolatos. „Nežinau, kaip jie išgyvens, tikrai bus sudėtinga. Man atrodo, kad šiai metais bažnyčios bus visos atjungtos. Gal dar ne taip sunku, kurios turi infraraudonųjų spindulių šildymą – tai akimirkai įjungei, išėjo žmonės – išjungei. Kolegos, kur parapijos namuose ir klebonijoje turi įsirengę geoterminį šildymą, neslepia, kad gauna „kosmines“ sąskaitas“, – kalbėjo kunigas.
Svarbu, kad karo nebūtų
Anot jo, dabartinės bažnyčios didelės, gražios, bet nėra ekonomiškos. Visais amžiais jos nebuvo šildomos, o ir mišios būdavo ilgesnės, ir orai šaltesni. Žmonės tam pasiruošdavo, šiltai apsirengdavo.
„Įpratom, kad būtų šilta ir patogu, bet dabar tenka rinktis – ar nori būti kataliku krikščioniu ir atlikti visas savo pareigas, melstis, dalyvauti, apsirengi šilčiau. Žmonės, kurie myli bažnyčią, ateis. Ramygaliečiai sako – nieko tokio, ateisim, nesušalsim, svarbu, kad karo nebūtų“, – pasakojo dvasininkas ir pridūrė, kad žmonės į maldos namus ateina pasiruošę: vilkėdami po kelis šiltus megztinius, paltą, avėdami žieminius batus ir vilnones kojines.
Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje tikintiesiems dalijamos ir pagalvėlės, kad būtų šilčiau sėdėti ant suolo.
Išėjo ir negrįžo
Naujamiesčio Šv. Apaštalo Mato bažnyčios klebonas Raimondas Kazlauskas taip pat skaičiuoja sąskaitas, paskutinė už elektrą – 380 eurų. O kur dar kiti kas mėnesį mokami mokesčiai už šiukšlių išvežimą ir vandenį. Kas mėnesį bažnyčiai tenka atseikėti apie 500 eurų.
„Daug elektros mums nereikia, dar kažkaip išsisukam. Mišios vyksta dieną, ne naktį, tik tiek, kad šildymo neturim, bažnyčios nekūrenam“, – teigė klebonas R. Kazlauskas ir paaiškino, kad šalta bažnyčioje nebūna, reikalingas tik tinkamas rūbas. „Jeigu reikia, dalijam veltinius, duodam šiltas kojines, jei kas neturi“, – pridūrė kunigas.
Paklaustas, ar bažnyčiai pavyksta surinkti pakankamai aukų išaugusioms sąskaitoms apmokėti, R. Kazlauskas pyktelėjo: „Apie kokias aukas jūs kalbate? Turbūt nesiorientuojate, kokia situacija Lietuvoje dabar yra. Čia žmonių nebėra, kaip išėjo visi per pandemiją, taip ir negrįžo. Gal tik 15–20 procentų žmonių sugrįžo. Nes kažkada kažkas pasakė, ko ten veržtis į bažnyčią, ir žmonės tą labai gerai išgirdo.“
Tikėjimas neturi priklausyti nuo oro
Rekordiškai didelės sąskaitos neaplenkia ir Dievo namų. Parapijos gauna net kelis tūkstančius siekiančias sąskaitas už elektrą ir dujas, o apie šildymą maldos namuose svajoti dar neverta. Vieną po kito smūgius atlaikę dvasininkai parapijiečiams nuolat primenama apie finansinę situaciją ir prašo prisidėti prie parapijos išlaikymo. Apsirengti šilčiau ir melstis karščiau kviečia ir Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas.
