Organizacija „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ (ACN) išreiškė didelį susirūpinimą dėl saugumo ir humanitarinių iššūkių, kuriuos kelia atsinaujinęs smurtas Artimuosiuose Rytuose. Organizacija perspėja, kad konflikto spiralė gali kelti grėsmę jau ir taip trapiai regiono krikščionių bendruomenei ir netgi lemti krikščioniškojo buvimo Artimuosiuose Rytuose pabaigą, jei spaudimas viršys jų ištvermės ribas.
Organizacijos vykdomoji prezidentė Regina Lynch (Redžina Linč) arabų kalba veikiančiai naujienų tarnybai ACI MENA, kuri yra EWTN News seserinė agentūra, sakė, kad siekis išsaugoti istorinį krikščionių buvimą Artimuosiuose Rytuose ir užkirsti kelią jo išnykimui yra savaime suprantamas. Pasak jos, bet koks naujas karas pareikalautų didžiulės kainos, kurią pirmiausia sumokėtų civiliai gyventojai, ypač krikščionys, dažnai esantys tarp silpniausių ir mažiausiai galinčių apsiginti.
Didėjantis iššūkis Libane
Lynch teigė, kad šiuo metu didžiausias susirūpinimas sutelktas į Libaną, kur padėtis blogėja. Pasak vietoje dirbančių organizacijos komandų, jau dabar tūkstančiai žmonių yra priversti palikti savo namus.
„Libaniečiai, kaip ir visos tautos, trokšta taikos ir tikisi galimybės padėti savo šaliai atsigauti po daugybės ją slegiančių iššūkių. Tačiau jie dar kartą tampa atsinaujinusio konflikto aukomis“, – dalinosi ji.
Katastrofiška padėtis Gazos Ruože
Šventojoje Žemėje, pasak Lynch, humanitarinė situacija Gazos Ruože vis dar yra katastrofiška. Ji perspėjo, kad bet koks tolesnis humanitarinės pagalbos tiekimo trukdymas sukeltų rimtą pavojų ten veikiančiai katalikų parapijai ir tūkstančiams žmonių, kurie priklauso nuo jos teikiamos pagalbos.
Vakarų Krante, kur daugelis krikščionių šeimų pagrindinį pragyvenimo šaltinį gauna iš turizmo, atsinaujinęs nestabilumas kelia grėsmę jų pragyvenimui. Tai vyksta tuo metu, kai jie tikėjosi, kad per Velykų laikotarpį padaugės piligrimų ir lankytojų.
Malda, solidarumas ir viltis
Jau dešimtmečius organizacija „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ remia krikščionių bendruomenes Artimuosiuose Rytuose. Lynch patvirtino, kad fondas ir toliau tęs savo veiklą, kartu kviesdamas melstis ir rodyti solidarumą.
„Nepaisant sudėtingų aplinkybių, parapijos ir vienuolinės bendruomenės toliau dalija maistą, organizuoja mokyklų veiklą, priglaudžia perkeltas šeimas ir, kiek tik įmanoma, skatina susitaikymą“, – aiškino ji.
Lynch taip pat pabrėžė tikėjimo stiprybę ir ištvermę, kurią Artimųjų Rytų krikščionys rodo nepaisydami šimtmečius trunkančių persekiojimų ir diskriminacijos. Ji pridūrė: „Tiesa, daugelis išvyko, tačiau kiti liko. Mes daugelį jų pažįstame. Jų tikėjimas tvirtas ir gyvas. Jų buvimas šiose šalyse yra nuostabi ir tvirta tikėjimo sėkla, o kartu – ir iššūkis mūsų pačių tikėjimui.“
Svarbiausia investicija
Remiantis naujausia organizacijos paskelbta statistika, Artimiesiems Rytams skirta parama sudarė 17,5 proc. visos fondo teikiamos pagalbos. Šiame kontekste Lynch pabrėžė, kad organizacijos investicijos neapsiriboja pastatais ar projektais – svarbiausia ir didžiausia investicija išlieka žmogus.
Lynch taip pat teigė, kad kaip krikščionys organizacijos darbuotojai nepraranda vilties, ypač todėl, kad daug išmoko iš Artimųjų Rytų krikščionių patirties. Pasak jos, jie yra gyvas ištvermės ir atkaklumo pavyzdys – žmonės, kurie geba išgyventi sunkumus neprarasdami vilties.
