Lietuvai reikės ieškoti ilgalaikių sprendimų, susijusių su pabėgėlių iš Ukrainos priėmimu, apgyvendinimu ir pagalbos jiems teikimu, teigia prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.
„Ta pagalba ukrainiečiams iš būtent nevyriausybinio sektoriaus, iš žmonių, iš verslo, yra tokia didelė, kad jeigu ją nuimtume, mes ne kažką ir turėtume“, – antradienį Žinių radijui teigė ji.
„Tačiau ukrainiečių atvykstančių skaičiai auga, (…) ir iš tiesų dabar yra greitoji pagalba, kurią mes teikiame“, – kalbėjo prezidento patarėja.
Pasak jos, netrukus šaliai teks imtis ilgalaikių sprendimų, susijusių su, pavyzdžiui, būsto politika.
„Mes žinome, kad socialinio būsto sistema Lietuvoje ir taip tikrai buvo nepakankamai efektyvi, labai daug žmonių eilėse ir turbūt turime suprasti, kad ta gera širdis žmonių, kuri yra parodyta, ji yra labai svarbi, bet ilgainiui valstybė turės padėti šitiems žmonėms, kurie priima ukrainiečius ir ieškoti tvarių sisteminių sprendimų lygiagrečiai su socialinio būsto sistema“, – įspėjo patarėja.
Ji pabrėžė, kad dėl pabėgėlių jau dabar spaudimą patiria sveikatos bei socialinė sistemos
Ji pabrėžė, kad dėl pabėgėlių jau dabar spaudimą patiria sveikatos bei socialinė sistemos.
„Tai ne tik mūsų nacionaliniai iššūkiai, kuriuos turėsime išspręsti ir adaptuoti mūsų švietimo, socialines bei būsto sistemas, bet kartu ir Europos Sąjunga turės ieškoti sprendimų“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, per dvi savaites iš šalies išvyko apie 2,7 mln. karo pabėgėlių. Daugiau kaip pusė jų pasitraukė per Lenkiją, dalis atvyksta į Lietuvą.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo karo pradžios vasario 24 dieną Lietuvoje užregistruoti daugiau kaip 12 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.
