Antradienį katalikų balsai didele persvara lėmė išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pergalę 2024 m. prezidento rinkimuose visoje šalyje ir svyruojančiose valstijose, rodo „Washington Post“, „Associated Press“ ir „NBC News“ paskelbti apklausų rezultatai.
Remiantis „Washington Post“ apklausa, D. Trumpas laimėjo katalikų balsus visoje šalyje 15 procentinių punktų skirtumu: 56 proc. prieš 41 proc. Tai rodo daug didesnę D. Trumpo pergalę tarp katalikų rinkėjų nei tos pačios „Post“ 2020 m. išeinančiųjų iš rinkimų vietų apklausos, pagal kurias D. Trumpas tik penkiais punktais tuomet lenkė JAV prezidentą Joe Bideną: 52 proc. prieš 47 proc.
Šie skaičiai reiškia 10 punktų pokytį D. Trumpo naudai nuo 2020 m. iki 2024 m. rinkimų.
„The Washington Post” apklausa taip pat parodė, kad 69 proc. rinkėjų, manančių, kad abortai turėtų būti legalūs visais arba daugeliu atvejų, balsavo už Harris, tačiau D. Trumpui pavyko laimėti 28 proc. rinkėjų, kurie laikėsi tokios pat nuomonės.
D. Trumpas taip pat laimėjo 90 proc. rinkėjų, manančių, kad abortai visais arba daugeliu atvejų turėtų būti nelegalūs, o D. Harris laimėjo 9 proc. rinkėjų, kurie laikėsi tokios pat nuomonės.
„Associated Press VoteCast“‚ apklausa parodė, kad D. Trumpas pirmauja tarp katalikų rinkėjų, tačiau septynių punktų skirtumu. Remiantis jos duomenimis, D. Trumpas tarp katalikų laimėjo apie 52 proc. balsų, o K. Harris – 45 proc.
Tačiau apklausa taip pat parodė, kad 46 proc. katalikų rinkėjų labiau pasitikėjo Harris abortų politikos klausimu, o Trumpu šiuo klausimu labiau pasitikėjo tik 36 proc.. Apie 10 proc. nepasitikėjo nei vienu, nei kitu, o 6 proc. pasitikėjo abiem.
Remiantis „Washington Post“ apklausa, D. Trumpas laimėjo katalikų balsus visoje šalyje 15 procentinių punktų skirtumu.
Apklausa parodė, kad imigracijos klausimu katalikai rinkėjai labiau pasitikėjo D. Trumpu nei K. Harris – didžiule 25 punktų persvara, 57 proc. prieš 32 proc. Taip pat paaiškėjo, kad katalikai labiau pasitiki D. Trumpu ekonomikos klausimais 19 punktų skirtumu – 55 proc. prieš 36 proc.
Apklausos duomenimis, 59 proc. katalikų buvo susirūpinę, kad Harris yra pernelyg kraštutinė, o 58 proc. tą patį manė apie Trumpą. Apie 73 proc. katalikų rinkėjų teigė, kad pirmiausia balsavo norėdami paremti savo kandidatą, tačiau 27 proc. katalikų rinkėjų teigė, kad pirmiausia balsavo norėdami pasipriešinti kitam kandidatui.
NBC apklausti katalikai rinkėjai iš 10 svyruojančių valstijų balsavo už D. Trumpą 15 punktų skirtumu: 56 proc. balsų atiteko buvusiam prezidentui ir tik 41 proc. viceprezidentei Kamalai Harris.
D. Trumpo persvara buvo šiek tiek didesnė tarp baltųjų katalikų rinkėjų: 60 proc. palaikė buvusį prezidentą, o 37 proc. palaikė K. Harris.
Apklausos duomenimis, šiose valstijose katalikai sudarė 22 proc. rinkėjų, o baltieji katalikai – 15 proc. rinkėjų.
Tiek D. Trumpas, tiek jo kandidatas į viceprezidento postą, Ohajo senatorius JD Vance’as, paskutinėmis rinkimų savaitėmis intensyviai rinkosi katalikų balsus. Spalio pabaigoje Trumpas pavadino Harris „destruktyvia krikščionybės atžvilgiu“ ir sakė, kad su katalikais „elgiamasi blogiau nei su bet kuo kitu“.
Tą pačią savaitę J. Vance’as laikraštyje „Pittsburgh Post-Gazette“ išspausdino rašinį, kuriame kaltino K. Harris „išankstiniu nusistatymu prieš katalikus“.