Popiežiškoji gyvybės akademija pradėjo iniciatyvą „Mokslininkai už taiką“, kreipdamasi į viso pasaulio mokslininkus, tyrėjus ir akademinės bendruomenės narius ir ragindama per mokslinius tyrimus bei tarptautinį bendradarbiavimą aktyviai siekti taikos.
Projektas, įgyvendinamas globojant Vatikano integralaus žmogaus vystymosi skatinimo dikasterijai, paskelbtas pasaulyje didėjant įtampai ir vykstant ginkluotiems konfliktams, kurie, organizatorių teigimu, kelia grėsmę ne tik paveiktoms visuomenėms, bet ir mokslinių tyrimų laisvei bei tarptautiniam bendradarbiavimui mokslo srityje.
Žmogaus gyvybės skatinimas ir gynimas
Pranešime spaudai Vatikano institucija primena, kad jos misija – tarpdisciplininiu požiūriu nagrinėti klausimus, susijusius su žmogaus gyvybės skatinimu ir gynimu. Šiame kontekste keliama esminė klausimo formuluotė: „Ar moksliniai tyrimai – tiek savo metodais, tiek tyrimo objektais – gali prisidėti prie taikos siekio?“
Remiantis dokumentu, mokslas – vadovaujamas tiesos siekio ir grindžiamas griežta metodologija – vystosi per žinių mainus ir nuolatinį pasirengimą įsitraukti į kritinę diskusiją.
Nors konkurencija ir debatai yra neatsiejama akademinio gyvenimo dalis, manifesto autoriai pabrėžia, kad juos galima spręsti skaidria komunikacija ir pastangomis įveikti asmeninius interesus, pirmenybę teikiant bendrajam gėriui ir žinių pažangai, peržengiančiai nacionalines sienas.
iniciatyva kviečia tarptautinę mokslininkų bendruomenę aktyviai ginti taiką ir kasdienėje mokslinių tyrimų praktikoje siekti susitaikymo bei konfliktų sprendimo.
Šiame kontekste iniciatyva kviečia tarptautinę mokslininkų bendruomenę aktyviai ginti taiką ir kasdienėje mokslinių tyrimų praktikoje siekti susitaikymo bei konfliktų sprendimo.
Kreipimasis taip pat įkvėptas popiežiaus Leono XIV žodžių jo žinioje 2026 m. 59-ajai Pasaulinei taikos dienai, kurioje Šventasis Tėvas kalbėjo: „Taika egzistuoja, ji nori gyventi mumyse, jai būdinga romi galia apšviesti ir praplėsti protą, ji priešinasi smurtui ir jį nugali.“
Prie iniciatyvos kviečiami prisijungti visų disciplinų, tautybių ir kultūrinių aplinkų mokslininkai, nepaisant jų politinių ar religinių įsitikinimų.
Tarptautinį pripažinimą turintys tyrėjai
Iki šiol kreipimąsi jau pasirašė 80 mokslininkų. Tarp jų – keli tyrėjai, turintys didelį tarptautinį autoritetą akademinėse ir viešosiose diskusijose.
Vienas iš signatarų – ekologas Davidas Tilmanas (Deividas Tilmanas), laikomas vienu įtakingiausių biologinės įvairovės, klimato kaitos ir tvaraus žemės ūkio tyrėjų. Kitas – raidos psichologas Michaelas Lambas (Maiklas Lembas), Kembridžo universiteto profesorius, žinomas dėl savo tyrimų apie vaikų raidą ir šeimos teisę.
Švietimo srityje išsiskiria charakterio ugdymo ekspertas Thomas Lickona (Tomas Likona), Niujorko valstijos universiteto Kortlande emeritas profesorius, taip pat kultūros psichologė Barbara Rogoff (Barbara Rogof), Kalifornijos universiteto Santa Kruze tyrėja, garsėjanti darbais apie sociokultūrinį mokymąsi.
Bioetikos srityje iniciatyvą pasirašė olandų ekspertas Henkas ten Have (Henkas ten Havė), Dukesno universiteto profesorius ir buvęs UNESCO mokslinės etikos vadovas, taip pat teisės filosofė Laura Palazzani (Laura Paladzani), LUMSA universiteto profesorė, ir ispanų teisininkas Federico de Montalvo Jaaskelainenas (Federikas de Montalvo Jaaskelainenas), Komiljaso Popiežiškojo universiteto profesorius bei buvęs Ispanijos bioetikos komiteto pirmininkas.
Sąraše taip pat yra socialinė teologė Emilce Cuda (Emilsė Kuda), atsakinga už Popiežiškąją Lotynų Amerikos komisiją; italų pediatras Alberto Villani (Albertas Vilanis) iš Romos vaikų ligoninės „Bambino Gesu“, pandemijos metu dažnai pasirodęs žiniasklaidoje; neonatologas Daniele De Luca (Danielė De Luka), Paryžiaus-Saklė universiteto profesorius; bei žemės ūkio tyrėjas Felixas Prinzas zu Lowensteinas (Feliksas princas cu Liovenšteinas) iš Ekologinio žemės ūkio tyrimų instituto (FiBL), vienas svarbiausių Europos diskusijų apie ekologinį ūkininkavimą ir maisto tvarumą dalyvių.
