Danijos socialdemokratai, vadovaujami premjerės Mette Frederiksen (Metės Frederiksen), antradienį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose užėmė pirmąją vietą, tačiau partijos rezultatas yra prasčiausias per daugiau nei 120 metų ir kairiųjų blokui nepavyko užsitikrinti daugumos.
Suskaičiavus visus balsus žemyninėje Danijoje, paaiškėjo, kad kairiųjų blokas gavo 84 mandatus 179 vietų parlamente, o dešinieji – 77. Daugumai suformuoti reikia 90 vietų parlamente.
Centristinė Nuosaikiųjų partija, vadovaujama užsienio reikalų ministro Larso Lokke Rasmusseno (Larso Liokės Rasmuseno), su 14 mandatų tapo lemiama jėga, todėl artimiausiomis savaitėmis tikimasi sunkių derybų dėl koalicinės vyriausybės formavimo.
Nuo 2019 metų pareigas einanti M. Frederiksen džiūgaujantiems rėmėjams pareiškė esanti „pasirengusi prisiimti atsakomybę dar ketverius metus eiti Danijos ministrės pirmininkės pareigas“.
Tačiau ji pažymėjo, jog „mažai kas rodo, kad suformuoti vyriausybę bus lengva“.
Kiek anksčiau L. Lokke Rasmussenas sakė norintis matyti blokų koaliciją, nors visos trys partijos, priklausančios dabartinei beprecedentei M. Frederiksen kairiųjų ir dešiniųjų vyriausybei, valdančiai nuo 2022 metų, rinkimuose pasirodė prasčiau.
„Neturime būti susiskaldę. Neturime būti raudoni (kairieji). Neturime būti mėlyni (dešinieji). Privalome dirbti kartu“, – sakė jis.
Koalicijos partneris Troelsas Lundas Poulsenas (Troelsas Lundas Pulsenas) iš Liberalų partijos atmetė galimybę formuoti naują vyriausybę su socialdemokratais.
„Arba turėsime centro dešinės vyriausybę, arba trauksimės į opoziciją“, – rėmėjams sakė T. L. Poulsenas.
Dešinieji sustiprino pozicijas
M. Frederiksen, laikyta rinkimų favorite, sulaukė pagyrų už lyderystę po to, kai atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) reikalavimus perleisti Grenlandiją – autonominę Danijos teritoriją, kurios, jo teigimu, Jungtinėms Valstijoms reikia nacionalinio saugumo sumetimais.
Premjerė dalį rinkimų dienos praleido Olborge, savo rinkimų bastione šalies šiaurės vakaruose, kartu su Danijoje gyvenančiais grenlandais.
Tradiciškai didžiausia Danijos partija – socialdemokratai – surinko tik 21,8 proc. balsų. Tai prasčiausias jų rezultatas nuo 1903 metų. 2022-aisiais partija gavo 27,5 proc. balsų.
„Tikėjomės prarasti kažkiek pozicijų; tai normalu kandidatuojant trečią kartą, – pripažino M. Frederiksen. – Žinoma, norėčiau, kad būtume gavę daugiau balsų.“
Žaliųjų kairės lyderė Pia Olsen Dyhr (Pija Olsen Dir) tuo tarpu teigė, kad „istorinis“ jos partijos rezultatas – ji tapo antrąja pagal dydį kairiojo sparno partija – rodo, jog danai suteikė jiems mandatą, ir pridūrė, kad yra pasirengusi deryboms.
„Privalome teikti pirmenybę gerovei, privalome teikti pirmenybę žaliajai pereigai. Jei negalėsime to padaryti, į vyriausybę neisime. Tuomet būsime opozicijoje“, – sakė ji.
Prieš imigraciją nusiteikusi Danijos liaudies partija, daranti didelę įtaką politikai nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos, bet smukusi 2022 metų rinkimuose, daugiau nei patrigubino savo rezultatą iki 9,1 proc. balsų.
„Trigubai išaugęs balsų skaičius yra ryški Danijos žmonių paramos mano partijai išraiška“, – naujienų agentūrai AFP sakė partijos lyderis Mortenas Messerschmidtas (Mortenas Meseršmitas).
„Visi dabar laukiame, kas nutiks Prancūzijoje, laukiame, kas vyks Vengrijoje, Nyderlanduose ir, žinoma, Jungtinėje Karalystėje su Nigelu Farage’u (Naidželu Faradžu)“, – sakė jis.
„Rimta situacija“
Po dvi vietas Danijos parlamente užima jos autonominės teritorijos Grenlandija, kur balsai dar nesuskaičiuoti, ir Farerų salos, kur po vieną mandatą atiteko kiekvienam blokui.
Rinkimų kampanija Grenlandijoje sukėlė didesnį susidomėjimą nei įprastai – dėl dviejų vietų varžėsi 27 kandidatai.
„Manau, kad tai svarbiausi Danijos parlamento rinkimai Grenlandijoje per visą istoriją“, – AFP Nūke sakė Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas (Jensas-Frederikas Nilsenas).
„Gyvename laiku, kai viena supervalstybė bando mus įsigyti, paimti, kontroliuoti“, – pridūrė jis ir pabrėžė, kad sala vis dar yra „rimtoje situacijoje“.
„Manau, kad svarbiausia, dėl ko sutarė visos Grenlandijos partijos, yra tai, kad turime dirbti kartu, nesvarbu, kas bus išrinktas į parlamentą“, – sakė jis.
Danijoje ginčas dėl šios didžiulės Arkties salos nebuvo pagrindinė rinkimų kampanijos ašis – daugiausia dėmesio teko vidaus klausimams: infliacijai, gerovės valstybei, aplinkosaugai ir imigracijai.
Kaip premjerė M. Frederiksen pasisakė už tolesnį migracijos politikos griežtinimą, siekdama mažinti paramą dešiniesiems.
„Rinkimai taip pat parodė, kad naujajame Folketinge (parlamente) išlieka labai didelė dauguma, pritarianti griežtai imigracijos politikai Danijoje“, – sakė ji.
„Privalome kontroliuoti čia atvykstančių žmonių skaičių“, – pabrėžė premjerė.
