Kiekviena kalendoriaus data kelia dvejopas mintis. Žmonės metus skaičiuoja nežinodami tikrojo atskaitos taško. Man tai yra neabejotinas įrodymas, kad daryti kažkokius apibendrinimus, bandant tilpti į susitartus „laiko rėmus“, yra gana keista mintis. Žydai turi vienokį metų skaičiavimą, arabai – kitokį, ką jau kalbėti apie ortodoksus.
Į politiką, o ir į gyvenimą, žiūriu kaip į nepaliaujamą procesą, kur atskaitos taškai ne padeda, bet trukdo. Čia svarbiausia yra kryptis, vektorius, bet ne tarpinės stotelės. Laikydamasis šio principo trijų svarbiausiųjų įvykių vardijimą pradėsiu nuo Lietuvos. Jie atrinkti visiškai subjektyviai, remiantis gyvenimiška patirtimi ir žiniomis.
1) Kontrabandinių balionų krizė. Daugelis šalies gyventojų į tai žiūri atsainiai. Suprask, „Vilniaus burbulo“ žmonės nebegali skraidyti po pasaulį. Tai netiesa. Turbūt antrą kartą valstybės istorijoje susiduriame su situacija, kai nebevaldome kažkurios valstybės dalies. Tai labai pavojinga. Oro erdvė atiduota oponentų provokacijoms be kovos. Kenčia šalies reputacija, verslai ir mažėja Lietuvos. Padangė nebe mūsų. Mes nebesame savo šalies šeimininkai.
2) Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa. Žvelgiant vartotojo požiūriu, niekas nepasikeitė, tačiau mąstant politiškai ir ekonomiškai – mes prisijungėme prie Europos nepaisant to, kad niekada iš jos nebuvome dingę. Tai svarbiau, nei atrodo.
3) Vadinamasis „kultūrininkų protestas“. Sąmoningai nesigilindamas į tai, kas teisus, o kas ne, ar į nacionalinio transliuotojo veiklos, vadybos peripetijas, regiu kitą svarbų dalyką. Jaunimas (Z karta) išėjo į gatves. Iš kvailumo, gal žinojimo, paveikti propagandos ar vyresnių dėdžių ir tetų, gal nusprendę patys, bet išėjo. Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje vyksta panašūs procesai – politinėn arenon braunasi jaunimas, kuris protestuoja prieš elito nebaudžiamumą ir socialinių tinklų draudimus. Vėl bręsta keista „revoliucija“, kurios siekinys yra kairuoliškas noras gyventi kieno nors kito sąskaita.
Šiuo atveju susiduriame su situacija, kai globalios tendencijos atsirita iki mūsų šalies ir įgauna, tarkim, kovos už žodžio laisvę, kultūrą ar ko panašaus pavidalą. Tad pats metas pakalbėti apie tris svarbiausius globalios politikos įvykius, kurie neabejotinai sąlygoja ir mūsų gyvenimą.
1) Antrasis Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu tapo labai svarbaus JAV dokumento pasirodymo pagrindu. Kalbu apie šios šalies Nacionalinės gynybos strategijos – pagrindinio dokumento, nustatančio, kaip Pentagonas skirsto išteklius ir dislokuoja JAV pajėgas pasaulyje, –paskelbimą. Ten aiškiai nurodoma, kad Europa privalo stiprinti gynybą pati, o ne parazituoti JAV sąskaita. Gynybos srityje Jungtinės Valstijos keičia strategiją.
2) Popiežiaus Leono XIV išrinkimas. Kardinolas Robertas Prevostas – amerikietis – pirmą kartą istorijoje išrinktas popiežiumi. Manau, kad tai – „Dievo pirštas“. Turime du amerikiečius, kurie stabilizuoja vienas kitą ir kol kas užtikrina santykinę ramybę pasaulyje.
3) Artimuosiuose Rytuose įsivyravo santykinė ramybė. Ji neilgam, bet, regis, Izraelis sutvarkė „Hamas“ smogikus po to, kai 2023-ųjų spalio 7 d. buvo užpulta ši šalis, ir dar kartą įrodė, kad susitelkimas daro stebuklus.
Bandant žvelgti ateitin, į 2026-uosius metus, šviesios ateities nesimato. Regis, pasaulis įžengė į susipriešinimo laikotarpį. Žmonijos istorijos patirtis rodo, kad visuomet ateina tam tikras laikas, kai, tausojant sveikatą, reikia „nuleisti kraujo“. Kita vertus, vilties prarasti nederėtų.
