Lietuvos sprendimas nebevystyti branduolinės energetikos buvo klaida, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Kaip rodo šiandieninė situacija tai (Visagino atominės elektrinės projekto atsisakymas – BNS) buvo klaida. Reikia pripažinti, kad tai buvo didelė klaida. Mūsų visų“, – antradienį bendrame Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos ir darnios plėtros komisijos bendrame posėdyje pareiškė D. Kreivys.
Pasak jo, skirtingai negu naftos ir suskystintųjų dujų sektoriuje, elektros energetikoje „namų darbų“ Lietuva neatliko.
„Per 10 metų nepasistatėme jokių normalių generavimo pajėgumų. Turime terminalus naftos ir dujų, bet su elektra nepadarėme namų darbų. Galiu priminti, atominės elektrinės (gaminamos elektros kaina – BNS) būtų 68 eurai megavatvalandei Visagine“, – posėdyje teigė ministras.
skirtingai negu naftos ir suskystintųjų dujų sektoriuje, elektros energetikoje „namų darbų“ Lietuva neatliko
„Šiai dienai rinkoje kainą turime 6–7 kartus didesnę, plius turime Astravo atominę elektrinę (Baltarusijoje – BNS). Jeigu turėtume Visagino (atominę elektrinę – BNS), nebūtų Astravo. Saugumo požiūriu, aš manau, sprendimas buvo tikrai abejotinas, be to, manau, kad nemažai klaidinimo tuo metu buvo ir politinėje erdvėje“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda antradienį sakė D. Kreivys.
Lietuva su Latvija, Estija ir Japonijos kompanija „Hitachi“ tikėjosi iki 2020-2022 metų pastatyti naują atominę elektrinę šalia Ignalinos elektrinės, galutinai uždarytos 2009 metų pabaigoje.
Vyriausybė planavo, kad jėgainės statyba prasidės 2015 metais, o vėliausiai 2022 metais ji būtų gaminusi elektrą.
Stabdyti konservatorių planuotą naują jėgainę buvo atsisakyta po 2012 metų referendumo, Visagino atominės elektrinės projektui nesulaukus šalies visuomenės pritarimo.
