Kadenciją baigusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė abejoja savo galimybėmis tapti naująja NATO vadove, baigiantis Jenso Stoltenbergo kadencijai.
Ketvirtadienį paskelbtame interviu Junginių Valstijų leidiniui „The New York Times“ eksprezidentė sakė, kad aukščiausias NATO diplomatijos postas paprastai atitenka asmeniui, kuris sulaukia vieningos 30 valstybių narių paramos, o tokio palaikymo nesulauktų dėl požiūrio į Rusiją.
„Kai kurios šalys manys, kad mano tvirta pozicija Rusijos atžvilgiu yra kliūtis. Su Rusija reikia elgtis kaip su teroristais, o ne derėtis ir eiti į kompromisus“, – interviu cituojama D. Grybauskaitė.
Kai kurios šalys manys, kad mano tvirta pozicija Rusijos atžvilgiu yra kliūtis. Su Rusija reikia elgtis kaip su teroristais, o ne derėtis ir eiti į kompromisus
Ji taip pažymėjo, jog NATO valstybės turėtų nedelsiant aprūpinti Ukrainą didesniu kiekiu karinės įrangos, buvusi šalies vadovė taip pat neatmetė idėjos šalyje dislokuoti Aljanso karius.
„Reagavimas turi būti adekvatus užpuolimui“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
2021 metų liepą įtakingas politikos leidinys „Politico“ skelbė, jog buvusi Lietuvos prezidentė yra viena iš trijų realiausių kandidačių tapti naująja NATO generaline sekretore.
Šiais metais turėjo baigtis J. Stoltenbergo kadencija Alijanso vadovo poste, tačiau dėl besitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje kovo mėnesį NATO šalių lyderiai jo įgaliojimus pratęsė dar vieneriems metams.
