Po kovo 13 d. gaisro, kuris sunaikino Švč. Jėzaus Širdies koplyčią Amaza sektoriuje, Čilės Temuko vyskupijos katalikų bendruomenė pasakė „ne” smurtui.
Viešame pareiškime, kurį pasirašė vyskupijos administratorius tėvas Juanas Andres Basly Erices, bendruomenė išreiškė savo sielvartą dėl kovo 13 d. ankstų rytą įvykusio padegimo, sunaikinusio koplyčią.
Pareiškime pabrėžiamas „raginimas siekti taikos ir vienybės”, pripažįstant, kad žmonės ir jų bendruomenės „labai kenčia”, patiria skausmą ir sielvartą dėl „smurtinių ir destruktyvių veiksmų”.
„Toliau uoliai meldžiamės už mūsų žmones, žemę, kraują ir šaukiamės šventojo Juozapo, vyskupijos globėjo pagalbos visiems, kad šiomis gavėnios dienomis būtų išgyvenamas atsivertimas į gėrį”, – sakoma tekste.
Šis žiaurus išpuolis įvyko po kitų gaisrų, kilusių vasario 20 d. ir kovo 4 d. Pirmasis gaisras apėmė dvi miškų ūkio mašinas Traigeno mieste, o antrasis – Dievo Motinos Stebuklingojo medalikėlio koplyčią Kalifornijos kaimelyje.
Policijos duomenimis, tąkart išpuolyje, dėl kurio šventykla virto pelenais, dalyvavo mažiausiai aštuoni žmonės.
Nusikaltėliai apipylė pastatą degiu skysčiu, padegė ir pabėgo, praneša vietos žiniasklaida.
Netoli įvykio vietos taip pat buvo šaudoma, ten rastas už vandalizmo aktą atsakomybę prisiimantis transparantas, pasirašytas grupuotės Mapuche Malleco Resistance, laisvai organizuotos čiabuvių teisių partizanų grupės, veikiančios Majeko provincijoje.
Vasario mėn. šios šalies vidaus reikalų ministrė Carolina Toha pranešė, kad Čilės prezidento Gabrielio Boričo administracija pateikė teisinius ieškinius prieš mapučių organizaciją.
Ministrė pabrėžė, kad „padeginėjimai, kai yra tokios [miškų gaisringumo] sąlygos kaip dabartinės, yra nusikaltimas, keliantis pavojų gyventojams”. Dėl šios priežasties ji retoriškai klausė: „Nežinau, kokia vietinių gyventojų pretenzijų darbotvarkė gali tai pateisinti”.
„Nuo tos akimirkos, kai nusprendžiama imtis tokio pobūdžio veiksmų, kyla pavojus žmonių gyvybėms”, – pridūrė ji.
Vietiniai mapučiai reikalauja, kad būtų pripažinta jų nuosavybė į žemę, kurią jie laiko savo teritorija, ir priešinasi privačių miškininkystės bendrovių vykdomam pernelyg intensyviam žemės išteklių eksploatavimui.
Tuo remdamosi ginkluotos mapučių grupuotės jau kurį laiką puola miškininkystės įmones, teigdamos, kad jos įsiveržia į jų žemes. Kovotojai degino autobusus, bažnyčias ir mokyklas, užpuolė sunkvežimius ir vogė medieną.
