Buvęs NATO vadovas Jensas Stoltenbergas memuaruose rašo, kad buvo pasirengęs aptarinėti Europos saugumo tvarką didžiausią Rusijos grėsmę jaučiantiems sąjungininkams už jų nugarų, rašo leidinys „The Baltic Sentinel“.
Estijos žiniasklaidos korporacijai „The Postimees Group“ priklausančiame leidinyje skelbiamoje rudenį išleistos knygos „On My Watch: Leading NATO in a Time of War“ apžvalgoje atkreipiamas dėmesys į skyrių pavadinimu „KARAS: 2021-ųjų rugpjūtis–2023-iųjų balandis“. Jame norvegas J. Stoltenbergas aprašo savo susitikimus su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu 2021 metų rudenį.
Buvęs NATO generalinis sekretorius pripažįsta, kad nors žinojo apie Baltijos valstybių ir Lenkijos nepritarimą, pasiūlė S. Lavrovui, kad NATO ir Rusijos taryba aptarinėtų Rusijos idėją sukurti buferinę zoną prie jos sienų ir atitraukti sąjungininkų pajėgas iš rytinio sparno, į pozicijas, buvusias iki 1997 metų.
„The Baltic Sentinel“ teigimu, JAV netrukus po to paskelbė, jog yra pasirengusios diskutuoti apie pajėgų perdislokavimą. Anot leidinio, šis žingsnis galėjo būti suderintas tarp generalinio sekretoriaus ir amerikiečių.
Tekste pažymima, kad tai buvo itin nemalonus epizodas Baltijos šalims ir kad sieną su Rusija turinčios Norvegijos siūlymas nebūtų paveikęs, nes ji į NATO įstojo anksčiau nei 1997-aisiais.
„The Baltic Sentinel“ kalbinti estų diplomatai patvirtino, kad J. Stoltenbergas bandė kelti minimą klausimą NATO rytinėms narėms už nugarų.
