Europos Komisija pirmadienį paragino Europos Sąjungos šalis išnagrinėti galimybes atimti vadinamuosius „auksinius pasus“ iš Rusijos ir Baltarusijos piliečių, įgijusių Bendrijos narių pilietybę pagal kontroversiškas schemas, turėjusias padėti pritraukti užsienio investicijų.
Šiuo teisiškai kebliu manevru galėtų būti nubausti Rusijos ir Baltarusijos elito nariai, nusipirkę ES šalių pilietybę didelėmis investicijomis tokiose Bendrijos narėse kaip Kipras, Malta ar Bulgarija. Toks žingsnis svarstomas jau ilgiau kaip mėnesį tęsiantis Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtam karui Ukrainoje.
Europos Komisija nori, kad ES vyriausybės „nuspręstų, ar pilietybė, anksčiau suteikta Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kuriems [dabar] yra taikomos sankcijos, turėtų būti atimta“, sakė Bendrijos vykdomosios valdžios institucijos atstovas Christianas Wigandas (Kristianas Vigandas).
Už teisingumą ir vartotojų reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) sakė: „Europos vertybės neparduodamos. Manome, kad pilietybės pardavimas taikant „auksinių pasų“ schemą pagal ES teisę yra neteisėtas ir kelia didelį pavojų mūsų saugumui. Jis sudaro sąlygas korupcijai, pinigų plovimui ir mokesčių vengimui. Visos susijusios valstybės narės turėtų nedelsdamos nutraukti savo taikomas investuotojų pilietybės schemas. Be to, jos turėtų įvertinti, ar nereikėtų panaikinti „auksinių pasų“, jau išduotų asmenims, kuriems taikomos sankcijos, ir kitiems asmenims, remiantiems V. Putino karą.“
Pilietybės suteikimo arba panaikinimo kriterijai yra nustatomi pačių valstybių narių, bet „auksinių pasų“ schemas taikančios šalys sulaukdavo kritikos dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą.
„Europos vertybės neparduodamos. Manome, kad pilietybės pardavimas taikant „auksinių pasų“ schemą pagal ES teisę yra neteisėtas
Ch. Wigand sakė, kad Europos Komisija, kuri taip pat yra atsakinga už ES sankcijų rengimą, neturi tikslių duomenų, kurie į sankcijų sąrašus patekę asmenys taip pat yra įgiję Bendrijos šalių pilietybę pagal minėtas schemas.
EK pirmadienį paskelbtoje rekomendacijoje pabrėžiama, kad, visos ES valstybės narės, vis dar taikančios investuotojų pilietybės schemas, turėtų nedelsdamos šį taikymą nutraukti. Briuselis pabrėžė, kad tokios schemos nesuderinamos su lojalaus bendradarbiavimo principu ir ES sutartyse įtvirtinta ES pilietybės sąvoka.
Be to, vertindamos, ar Rusijos ar Baltarusijos piliečiams, kuriems taikomos sankcijos ir kurie uoliai remia karą Ukrainoje, anksčiau suteikta pilietybė turėtų būti panaikinta, atitinkamos valstybės narės turi atsižvelgti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nustatytus ES šalių pilietybės netekimo principus.
Europos Komisija ir kitos Bendrijos šalys jau seniai smerkia šia prieštaringai vertinamą praktiką, kaip manoma, skatinančią korupciją ir pinigų plovimą. 2020 metais Briuselis dėl šios problemos pradėjo drausminę procedūrą prieš Kiprą ir Maltą.
Malta praeitą mėnesį, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, paskelbė iki atskiro įšaldanti „auksinių pasų“ schemą Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu. Tuo metu Bulgarijos vyriausybė priėmė įstatymą, taip pat užbaigiantį atitinkamos schemos taikymą.
Europos Parlamento duomenimis, 2011–2019 metais mažiausiai 130 tūkst. žmonių yra gavę „auksinius“ pasus arba vizas. Atitinkamos šalys iš šių schemų yra gavę 21,8 mlrd. eurų.
