Itin smarkiai augančios energijos kainos geriamojo vandens tiekimą bragins kartais, teigia Lietuvos vandens tiekėjų asociacija (LVTA). Smarkiai didėjančios sąnaudos ir augantys įmonių nuostoliai kelia nerimą, ypač savivaldybių valdomoms įmonėms, nes dėl veiklos specifikos jos negali bankrutuoti, tačiau nuostoliai prislėgs regionus.
„Didžiausi vandens kainų šuoliai prognozuojami mažose savivaldybėse, kur nėra daug vartotojų, mažiausi – didmiesčiuose. Kainų augimo priežastis vienintelė – brangstanti elektra“, – BNS teigė LVTA prezidentas Bronius Miežutavičius.
Jis nenorėjo prognozuoti, kiek konkrečiai brangs vanduo, nes jo kainą nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), o tvirtina konkreti savivaldybė.
„Bet kokiu atveju, kainos augs ne procentais, o kartais, nes dauguma iš 70 vandentvarkos įmonių, arba net visos, jau dabar dėl kainų žirklių, kai 30 proc. įmonės sąnaudų sudaro energijos kaštai, o pastaroji pabrango kartais, formaliai galėtų būti skelbiamos bankrutavusiomis“, – sakė Vandens tiekėjų asociacijos vadovas.
Jis pateikė konkretų Varėnos rajono savivaldybės pavyzdį: „Varėnos vandenys“ aptarnauja 28 gyvenvietes, vandenį tiekia 7,2 tūkst. būstų ir 304 įmonėms. Įmonė dar sausio mėnesį už elektrą mokėjo 0,045 euro už kilovatvalandę (kWh), o rugpjūtį – jau 0,48 euro – dešimt kartų daugiau.
Bet kokiu atveju, kainos augs ne procentais, o kartais
„Už sausį dzūkai elektrikams sumokėjo 12,5 tūkst. eurų, o rugpjūtį apie 84,5 tūkst. eurų, tai yra beveik septynis kartus didesnės sąnaudos per mėnesį nei planuotos. Pagal rugpjūčio mėnesio kainas metinės elektros energijos sąnaudos būtų 1,02 mln. eurų, o tai prilygsta vos ne metinei „Varėnos vandenų“ apyvartai, kuri yra 1,26 mln. eurų“, – kalbėjo B. Miežutavičius.
Jis sakė esąs įsitikinęs, kad problemos sprendimas tik vienas – kainos už vandenį ir nuotekas turi būti perskaičiuojamos ne kartą per metus, kaip dabar, o nedelsiant pasikeitus energijos kainoms rinkoje. Tai turėtų būti daroma tuo pačiu principu, kaip ir energetikos sektoriuje.
„Neturėtų atsitikti taip, kad specialios paskirties statusą turinčios vandentvarkos įmonės tiesiog pritrūktų lėšų atsiskaityti. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimai buvo suderinti ir pateikti dar pavasarį, bet Seimas pavėlavo juos priimti ir neaišku, ar tą padarys šį rudenį“, – aiškino asociacijos vadovas.
LVTA prognozuoja, kad visos Lietuvos vandentvarkos įmonės šiemet dirbs nuostolingai, kai pernai jos gavo 5,5 mln. eurų pelno iki mokesčių.
Lietuvoje yra apie 70 vandentvarkos įmonių, kuriose dirba apie penki tūkstančiai darbuotojų, 60 įmonių yra susibūrę į LVTA. Šios įmonės patiekia 130 mln. kub. metrų vandens ir išvalo 172,4 mln. kub. metrų nuotekų per metus, jos aptarnauja apie 2,3 mln. vartotojų.
