Melskimės, kad migrantai, bėgantys nuo karo ar bado, priversti leistis į pavojų ir smurto kupinas keliones, būtų priimami ir rastų naujas gyvenimo galimybes.
Brangūs broliai ir seserys, šį mėnesį norėčiau, kad kartu melstumės už tuos, kurie bėga iš savo šalių. Prie dramos, kurią išgyvena žmonės, priversti palikti savo tėvynę ir bėgti nuo karo ar skurdo, dažnai prisideda jausmas, kad jie yra išrauti su šaknimis, nebežino, kur yra jų vieta.
Be to, kai kuriose šalyse, į kurias jie atvyksta, į migrantus žiūrima su nerimu ir baime. Atsiranda sienų šmėklos: fizinės sienos, skiriančios šeimas, ir sienos širdyje. Mes, krikščionys, negalime pritarti tokiai mąstysenai. Kas priima migrantą, priima Kristų. Turime skatinti tokią socialinę ir politinę kultūrą, kuri saugotų migrantų teises ir orumą, suteiktų jiems augimo galimybes, juos integruotų. Migrantams reikia padėti, juos remti ir integruoti.
