Mūsų karščiausia malda už jus visus ir už visą pasaulį yra, kad šiuo Velykų laikotarpiu gyvybė nugalėtų mirtį, meilė įveiktų neapykantą ir gėris – blogį, palinkėjo Velykų žinioje Baltramiejus, Konstantinopolio arkivyskupas, Visuotinis Ortodoksų Bažnyčios patriarchas.
Patriarchato Fanare, Turkijoje, paskelbtame Velykų apmąstyme, Baltramiejus išskirtinai paminėjo karą prieš Ukrainą.
„Prisikėlimas niekad nebuvo toks svarbus, kaip šiandien, kai visi mes matome aplink mus besikaupiančią persekiojimų, kančios ir mirties tamsą. Kryžius simbolizuoja patį didžiausią susidūrimą tarp dieviškosios meilės jėgos ir žemiškosios meilės jėgos. Pakanka pažvelgti vien tik į priešiškumą Ukrainoje. Pakanka vien pripažinti visuomenėje esantį pasidalijimą“, – pažymėjo Visuotinis patriarchas.
Kryžius simbolizuoja patį didžiausią susidūrimą tarp dieviškosios meilės jėgos ir žemiškosios meilės jėgos.
Baltramiejaus žinioje apmąsto VII a. mistiko šv. Jono Klimako išsakytą „džiugaus liūdesio“ patirtį, apimančią ir apjungiančią du vieno nepakartojamo išganymo ir susitaikymo veiksmo aspektus – Kryžiaus ir Prisikėlimo, kurį šventasis vadina betarpiška Didžiojo Penktadienio ir Didžiojo Šeštadienio patirtimi.
„Prisikėlimas suteikia naują intuiciją, naują viziją ir naują percepciją. Jo šviesoje galime matyti visus dalykus kaip Dievo sukurtus ir jo panorėtus. Ši šviesa šviečia šviesiau už bet kokią tamsą mūsų širdyse ir mūsų pasaulyje.“
„Χριστὸς Ἀνέστη! Kristus prisikėlė!“
Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčios vadovo Velykų žinia: agresorius neįstengs nugalėti Ukrainos
Sviatoslovas, Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčios galva, iš Patriarchalinės Kristaus prisikėlimo katedros Kyjive paskelbė drąsinančią, kupiną vilties Ukrainos pergale Velykų žinią, primindamas, kad graikų apeigų ukrainiečiai sekmadienį, balandžio 16 d., švenčia jau antrąsias Kristaus Velykas sukaustyti kentėjimų dėl tebevykstančio karo.
Kyjivo ir Haličo didysis arkivyskupas savo malda lanko visus kenčiančius, deportuotus, sužeistus, suimtus, be žinios dingusius ir daug karo sužalotų Ukrainos žmonių, taip pat kalinamų karių artimuosius, gyvenančiuosius okupuotose teritorijose, bet negalinčius jose švęsti Velykų, karius slaugančius medikus ir dvasininkus, savanorius, visus Ukrainos vaikus, senelius. Didysis arkivyskupas atskirai paminėjo žuvusius tėvus, motinas, seseris, brolius ir vaikus – jie savo kūnais, tarsi gyvybės sėklomis, nuklojo Ukrainos juodžemį.
Jis patikino, kad šiandien, šviesi ir džiaugsminga prisikėlimo ir gyvybės šventė mums apreiškia didį slėpinį: džiaugsmo pergalės prieš liūdesį, tiesos – prieš melą, šlovės – prieš žeidimą ir panieką, šviesos – prieš tamsą, gėrio – prieš blogį, gyvybės – prieš mirtį. Nukryžiuotas Viešpats yra gyvas! Iki mirties nukankintas Gerasis ganytojas viešpatauja per amžius! Kristus – mūsų amžinasis džiaugsmas – prisikėlė!
Kristaus pašlovintas kūnas yra paženklintas baisios mirties žymėmis, bet mirtis jam nebeturi galios.
Kristaus pašlovintas kūnas yra paženklintas baisios mirties žymėmis, bet mirtis jam nebeturi galios. Tikime į mirusiųjų prisikėlimą, tiesa, nelabai įsivaizduojame, kokie bus mūsų Dievo šlovėje prisikėlę kūnai. Bet švęsdami Velykas esame tikri, kad pažemintieji bus pašlovinti, nukentėjusieji ir sunaikintieji – atstatyti, sužeistieji – pagydyti.
Šiandien Prisikėlęs Kristus ištiesia sužeistai Ukrainai savo gyvas, sužeistas rankas, jo pašlovintos žaizdos prisiliečia prie mūsų skausmo ir tebekraujuojančių žaidų. Nukryžiuotasis ir Prisikėlusysis paverčia savomis mūsų žaidas, kurios šitaip tampa nugalėtojų Ukrainos prisikėlime pašlovintomis žaizdomis!
Mes tvirtai tikime: kaip nei kapo antspaudai, nei ginkluota sargyba, nesulaikė Kristaus pašlovinto kūno, taip joks agresorius ir okupantas neįstengs nugalėti sužeistos Ukrainos. Nugalėsime priešą, atstatysime sugriautus mūsų miestus ir kaimus, išgydysime savo žaizdas Šventosios Dvasios galia, nes Kristus prisikėlė!“
