Baltijos kelio simbolikos neištrins jokios istorinės peripetijos, o tuomet parodyta lietuvių, latvių ir estų bendrystė nėra mitas, sako Lietuvos Seimo pirmininkė.
Pirmadienį minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei Baltijos kelio dieną Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina pagerbti stalinizmo ir nacizmo aukas bei prisiminti Baltijos kelio akciją.
„Laisvės ir demokratijos siekis, subūręs žmones į gyvą grandinę, parodė pasauliui, kad mes, Baltijos šalių gyventojai, nenorime likti totalitarinio režimo priespaudoje. Piliečių sąmoningumas ir aktyvumas užkirto kelią okupanto bandymams užgesinti laisvės siekį ir leido pasiekti galutinį tikslą – nepriklausomybę“, – teigė ji.
„Ir šiandien rodome, kad bendrystė nėra mitas, susidurdami su naujomis grėsmėmis iš Rytų vėl palaikome vieni kitus. Baltijos kelio simbolikos neištrins ir nepakeis jokios istorinės peripetijos“, – rašoma jos sveikinime.
32-ųjų Baltijos kelio metinių proga bendrovė „Monetų namai“ išleido medalį, nukaldintą iš etiškai išgauto aukso. Tai sertifikuotas auksas iš nedidelių kasybos organizacijų, atitinkančių Atsakingos kasybos aljanso sukurtą standartą.
Medalio averse vaizduojama vyšnia. Jos stambiausi žiedai nurodo Baltijos šalių sostines, o mažesni – miestus, per kuriuos driekėsi žmonių grandinė. Po vyšnia matyti rankomis susikibę žmonės, dar žemiau iškaldinta Baltijos kelio data. Palei medalio briauną keturiomis kalbomis driekiasi tekstas „Baltijos kelias“. Medalio reverse išgraviruotas žemėlapis su išryškintomis Baltijos šalimis, o centre iškaldinta Molotovo-Ribentropo pakto data, po kuria matyti ją pasirašiusiųjų parašai.
1989 metų rugpjūčio 23 dieną Baltijos kelias surengtas minint 50 metų sukaktį nuo Baltijos šalių okupaciją lėmusio Molotovo-Ribentropo pakto – sovietų ir nacių sutarties pasidalyti Europą. Tuomet daugiau kaip milijonas žmonių susikibo rankomis į 600 km grandinę nuo Vilniaus iki Talino.
