Iš Baltarusijos kalėjimo išvaduota viena iš Baltarusijos opozicijos lyderių Maryja Kalesnikava Vilniuje ragino Lietuvos valdžią atkurti intensyvesnį susisiekimą su Baltarusija.
„Maryja Kalesnikava susitikimo metu taip pat paragino didinti Baltarusijos žmonių mobilumą tarp Lietuvos ir Baltarusijos, pabrėždama didesnio judėjimo su Europa svarbą ir siūlydama Minsko–Vilniaus geležinkelio susisiekimo keleiviams atkūrimą ir autobusų maršrutų atnaujinimą“, – antradienį po susitikimo su buvusia politine kaline socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Lietuva yra uždariusi didžiąją dalį pasienio punktų su Baltarusija ir nuosekliai mažina keleivinių autobusų maršrutų skaičių tarp Lietuvos ir Baltarusijos.
Socialdemokratų vadovas teigė pasveikinęs M. Kalesnikavą su išlaisvinimu po Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatinių pastangų ir tiesioginių derybų su Minsku.
„JAV strategija šiandien apima Baltarusijos elgesio normalizavimą regione, jos suvereniteto stiprinimą ir didesnės autonomijos nuo Rusijos užtikrinimą – tai svarbu ir naudinga Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl šias pastangas remiame“, – tvirtino M. Sinkevičius.
Anot jo, M. Kalesnikava paragino Lietuvą ir kitas Europos šalis aktyviai remti JAV pastangas Baltarusijos atžvilgiu. Ji taip pat pabrėžė humanitarinių klausimų svarbą ir išreiškė įsitikinimą, kad šie metai gali tapti lūžio tašku – metais, kai Baltarusijoje galėtų nelikti nė vieno politinio kalinio.
Socialdemokratų lyderis teigė išsakęs būtinybę Baltarusijos politikoje aiškiai apibrėžti trumpalaikius, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikius tikslus.
„Nuo Baltarusijos elgesio normalizavimo ir deeskalacijos, pereinant prie dabartinės politinės sistemos transformacijos, iki ilgalaikio tikslo – demokratizacijos ir Baltarusijos sugrįžimo į Europos politinę bei ekonominę erdvę, taip tampant kaimyne, kuria galime pasitikėti“, – rašė M. Sinkevičius.
Su M. Kalesnikava ir jos seserimi Tatjana Chomič antradienį susitiko ir premjere Inga Ruginienė. Vyriausybės vadovė taip pat pasveikino opozicijos veikėją po penkerių metų išėjus į laisvę.
Anot Vyriausybės pranešimo, I. Ruginienė pabrėžė, kad Lietuva remia JAV diplomatines pastangas siekiant išlaisvinti visus politinius kalinius Baltarusijoje.
M. Kalesnikava paragino Lietuvą ir kitas Europos šalis aktyviai remti JAV pastangas Baltarusijos atžvilgiu.
„Bendradarbiaujame su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Johnu Coale’u, kurio diplomatinės pastangos duoda apčiuopiamų rezultatų – tiek išlaisvinant politinius kalinius, tiek stiprinant saugumą regione. Šie žingsniai mums itin svarbūs, nes jie prisideda ir prie Lietuvos nacionalinio saugumo stiprinimo“, – teigė Vyriausybės vadovė.
Susitikimo metu, anot Vyriausybės pranešimo, M. Kalesnikava padėkojo premjerei už nuoseklią Lietuvos paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei ir demokratiniam judėjimui bei išlaisvinant politinius kalinius, suteikiant jiems visą būtiną pagalbą.
I. Ruginienė: Lietuvos santykiai su Baltarusija neturėtų šiltėti
I. Ruginienė savo ruožtu sako, kad artimiausiu metu Lietuvos santykiai su Baltarusija neturėtų šiltėti, o Minskui bendraujant su Vilniumi „svarbiau demonstruoti jėgą“.
„Kol kas šiltesnių dienų šituose santykiuose nematau ir turbūt nėra tam priežasčių“, – interviu BNS antradienį teigė Vyriausybės vadovė.
I. Ruginienė teigia Vilniaus bei Minsko santykius aptarusi ir su Lietuvoje viešinčia viena iš baltarusių opozicijos veikėjų Maryja Kalesnikava.
„Kol Baltarusija rodo agresiją, kol jie mato tik jėgos kalbą, mato, kad tiktai spaudimas mus gali paveikti, (…) mes tikrai nematome galimybės tų santykių bent kažkiek atšildyti. Mes nesame už tai, kad būtų kalbama jėgos kalba ir tą aiškiai deklaruojame“, – sakė premjerė.
Kaip rašė BNS, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Remigijaus Motuzo teigimu, šiuo metu konkretus Lietuvos ir Baltarusijos viceministrų susitikimas nėra derinamas, tačiau Vilniuje diskutuojama, koks galėtų būti pokalbių su Minsku turinys ir kokioje neutralioje teritorijoje jie galėtų vykti.
R. Motuzo teigimu, jei toks susitikimas ir vyktų, jis galėtų būti rengiamas ne Lietuvoje ar Baltarusijoje, o neutralioje vietoje, pavyzdžiui, daugiašalio renginio paraštėse.
„Bendravimas turi būti lygiavertis. Mes galime kalbėti apie tam tikrus interesus, bet tam nematau galimybės arba aplinkybių, nes šiandien Baltarusijos pusė nerodo intereso kalbėti apie tam tikrus dalykinius klausimus, bet jiems atrodo, kad tas spaudimo demonstravimas, mūsų sistemų testavimas, tie patys balionai, fūros yra tinkama kalba su mumis kalbėtis. Mums taip neatrodo“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Normaliuose santykiuose arba sėdi ir normaliai kalbi apie tuos techninius dalykinius klausimus, arba jeigu kažkam yra svarbiau demonstruoti jėgą ir spaudimą, tai mums tai visiškai neįdomu“, – sakė ji.
BNS rašė, kad Baltarusija po derybų su JAV gruodžio 13 dieną paleido 123 politinius kalinius. Tarp išlaisvintųjų – žinomi opozicijos veikėjai M. Kalesnikava, Alesis Bialiackis, Viktaras Babaryka, Maksimas Znakas, rašytojas ir visuomenininkas Pavelas Seviarynecas.
Skelbiama, kad už kalinių paleidimą JAV atšaukė sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms.
Fleitininkė M. Kalesnikava 2020 metais per prezidento rinkimus agitavo už bankininką Viktorą Babaryką, o kai jis buvo įkalintas, moteris prisidėjo prie Sviatlanos Cichanouskajos komandos, vadovavo šimtatūkstantiniams protestams prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą.
2021 metais M. Kalesnikava buvo nuteista 11 metų kalėti.
