Džiūgaujanti NASA penktadienio vakarą šventė skrydžio aplink Mėnulį sėkmę, keturiems astronautams saugiai grįžus į Žemę po pirmojo per daugiau nei pusę amžiaus pilotuojamo skrydžio aplink vienintelį gamtinį Žemės palydovą.
NASA erdvėlaivis su keturiais astronautais – trimis amerikiečiais ir vienu kanadiečiu – be jokių nesklandumų nusileido prie Kalifornijos krantų, užbaigęs JAV kosmoso agentūros įgulos bandomąją misiją, kurios metu buvo gauta įspūdingų Mėnulio vaizdų.
„Kokia kelionė“, – sakė misijos vadas Reidas Wisemanas (Ridas Vaismanas), pranešęs, kad įgulos nariai – jis pats, Christina Koch (Kristina Koch), Victoras Gloveris (Viktoras Gloveris) ir Jeremy Hansenas (Džeremis Hansenas) – yra „stabilūs“ ir „žali“.
„Jie yra puikios būklės, štai ką tai reiškia“, – sakė Robas Naviasas, NASA viešųjų ryšių pareigūnas, kuris komentavo jų sugrįžimą agentūros tiesioginėje transliacijoje.
Po numatyto, bet įtampą sukėlusio ryšio nutrūkimo per rizikingą grįžimą į atmosferą, pasigirdęs R. Wisemano balsas suteikė palengvėjimą, kad astronautai sėkmingai grįžta namo.
„Girdime jus aiškiai ir garsiai“, – pasakė jis po ryšio patikrinimo, kurį atliko misijos kontrolės centras Hjustone.
NASA darbuotojai ir JAV kariuomenė padėjo ištraukti astronautus iš siūbuojančios kapsulės, o misijos kontrolės centre tai stebėję žmonės juos pasveikino plojimais.
Penktadienio vakarą sraigtasparniai nugabeno astronautus į gelbėjimo laivą Ramiajame vandenyne netoli San Diego pakrantės, kur jie visi įrodė gebantys vaikščioti nepadedami.
NASA vadovas Jaredas Isaacmanas (Džaredas Aizekmanas) šią kelionę pavadino tobula misija.
„Mes vėl siunčiame astronautus į Mėnulį“, – pareiškė jis ir pridūrė: „Tai tik pradžia.“
„Kitas žingsnis – Marsas!“
Astronautams grįžtant į Žemę, jų erdvėlaivis pasiekė maksimalų greitį, kuris daugiau nei 30 kartų viršijo garso greitį, ir susidūrė su temperatūra, buvusia tik perpus žemesne už Saulės paviršiaus temperatūrą.
Tai buvo svarbus išbandymas kapsulės šiluminiam skydui, kuris per ankstesnę bandomąją misiją be įgulos susidūrė su problemomis. Šįkart jas buvo pabandyta sušvelninti pakeičiant grįžimo trajektoriją.
„Jei nejautėte nerimo grąžindami šį erdvėlaivį namo, tikriausiai neturėjote pulso“, – sakė skrydžio direktorius Rickas Henflingas (Rikas Henflingas).
Tačiau „Artemis II“ grįžimas į atmosferą vyko sklandžiai.
Dabar kapsulė „Orion“ bus kruopščiai ištirta siekiant įvertinti, kaip ji atlaikė skrydį.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pagyrė astronautus už jų „įspūdingą“ kelionę ir pareiškė, kad „negalėtų labiau didžiuotis“.
Kartu jis užsiminė apie galutinį tikslą siųsti misijas dar toliau į kosmosą.
„Kitas žingsnis – Marsas!“ – parašė jis socialiniuose tinkluose.
„Artemis II“ buvo pirmoji misija su įgula NASA programoje, kurios tikslas – užtikrinti nuolatinį buvimą Mėnulyje, įskaitant bazės, kuri galėtų būti naudojama tolesniems tyrimams, įskaitant Marsą, statybą ateityje.
„Naujas pasitikėjimas“
Kelionė – nuo pakilimo iki nusileidimo į vandenį – truko devynias dienas, vieną valandą, 31 minutę ir 35 sekundes, nors NASA trukmę suapvalina ir vadina tai 10 dienų misija.
Ji prasidėjo dramatišku startu iš Floridos balandžio 1 dieną ir buvo kupina pirmųjų kartų, rekordų bei nepaprastų akimirkų.
Keturi astronautai tapo toliausiai nuo Žemės nukeliavusiais žmonėmis – 406 771 kilometrą.
Erdvėlaiviui skriejant giliajame kosmose ir aplink Mėnulį, jie padarė tūkstančius nuotraukų, sukaupę įspūdingą vaizdų rinkinį, kuris sužavėjo Žemės gyventojus.
Jie taip pat stebėjo Saulės užtemimą ir neįprastus meteoritų smūgius į Mėnulio paviršių.
Keletas pasiekimų dar labiau pabrėžė šios kelionės istorinę reikšmę: į Mėnulio misiją pirmą kartą buvo išsiųsti juodaodis asmuo, pirmoji moteris ir pirmasis ne JAV pilietis.
Čikagos universiteto astronomas Derekas Buzasi (Derekas Buzasis) šią misiją pavadino „beveik nepriekaištingu sėkmės pavyzdžiu“.
„Pripažįstu, kad turėjau abejonių dėl „Artemis“ programos, bet dabar jaučiu naują pasitikėjimą mūsų ateinančiais žingsniais, mums grįžtant į Mėnulį, kad ten pasiliktume“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
„Neatsitraukia nuo tikslo“
NASA tikisi, kad išlaipinti žmones Mėnulyje jai pavyks jau 2028 metais – paskutiniais pilnais D. Trumpo antrosios kadencijos metais.
Tačiau ekspertams šis terminas kelia abejonių, iš dalies dėl to, kad Vašingtonas pasikliauja privačiojo sektoriaus technologine pažanga.
Tuo tarpu Kinija sparčiai vykdo savo programą, siekdama iki 2030 metų nusiųsti astronautus į Mėnulį.
Kol kas NASA tikisi pasinaudoti „Artemis II“ misijos sėkme, kad pakurstytų susidomėjimą kosmoso tyrinėjimais.
Claytonas Swope‘as (Kleitonas Svoupas), kosmoso politikos ekspertas iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro, agentūrai AFP sakė, kad ši misija yra „įrodymas, kad kai Amerika neatsitraukia nuo tikslo, ji vis dar gali nuveikti labai didelius dalykus“.
