Kovo pabaigoje buvo paskelbti dviejų didelės apimties tyrimų rezultatai, kurie turėtų padėti nustatyti, kodėl žmonės pasiekia psichinę gerovę ir klestėjimą. Ir nepaisant tam tikro terminų neaiškumo, mokslininkai priėjo prie stebėtinai panašių išvadų: dvasingumas ir religingumas daro žmones laimingesnius.
Britų mokslininkai kartu su JAV viešosios nuomonės institutu Gallup penkerius metus 21 šalies respondentams uždavinėjo klausimus, kaip jie vertina savo gerovę. Galiausiai jie priėjo prie netikėtos išvados: tie, kurie dažniau lanko bažnyčią, sinagogą ar mečetę, jaučiasi laimingesni.
Pirmieji Pasaulinės žmonių gerovės apklausos rezultatai buvo paskelbti kovo 28 d. Keliomis dienomis anksčiau JAV įsikūrusi “Sapien Labs”, kuriai vadovauja neuromokslininkė Tara Thiagarajan, paskelbė savo apibendrinamąją ataskaitą. Abi tyrėjų grupės priėjo prie nepaprastai panašių išvadų: dvasinės praktikos padeda siekti psichinės gerovės.
Tačiau, nepaisant skambių antraščių, viskas nėra taip vienareikšmiška. “Atrodo, kad dvasingumas ir aktyvi religinė praktika gerina psichinę gerovę, nes didina meilę, kurią jaučiate kitiems. Ir nors žmogus gali pradėti mylėti kitus ir rūpintis jų gerove įvairiais būdais, aktyvi religinė praktika yra gana patikimas būdas to pasiekti, – sako pati daktarė Thiagarajan, – tačiau ji jokiu būdu nieko negarantuoja.”
“Sapien Lab” padarė ir kitų įdomių išvadų. Pavyzdžiui, tiems, kurie netiki Dievu, sunkiau ką nors mylėti. Šį tyrimą atlikusių mokslininkų teigimu, ateistai penkis kartus mažiau linkę ką nors mylėti nei tikintieji. O žmonės, kuriems blogiausiai sekasi mylėti savo artimuosius, gyvena Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Kalbant apie britų mokslininkų ir Gallupo atliktą žmogaus gerovės matavimą, reikia pasakyti, kad tai gana sudėtingas ir išsamus parametras, kuris apskaičiuojamas remiantis respondentų atsakymais į 12 klausimų. Jų buvo prašoma savarankiškai įvertinti savo laimės ir pasitenkinimo gyvenimu lygį, fizinę ir psichinę sveikatą, finansinį stabilumą, taip pat atsakyti į klausimus apie gyvenimo prasmę ir dorybes. Galiausiai jų buvo klausiama apie dvasines praktikas ir religijos vietą jų gyvenime.
tyrimą atlikusių mokslininkų teigimu, ateistai penkis kartus mažiau linkę ką nors mylėti nei tikintieji.
Apklausa parodė, kad gerovės rodiklis buvo vidutiniškai aukštesnis tų, kurie save laikė dvasingais ar religingais. Vidutinis gerovės balas 0,23 yra aukštesnis tų, kurie religiją laiko svarbia kasdienio gyvenimo dalimi.
Tačiau tyrimo autoriai pažymi, kad šis rodiklis atskirai nuo kitų veiksnių mažai ką bendro turi su tikrąja padėtimi. Pavyzdžiui, žmonių finansinė gerovė jiems daug svarbesnė nei nuolatinis lankymasis bažnyčioje ar mečetėje. Turinčių darbą žmonių finansinė padėtis yra vidutiniškai 0,22 geresnė nei bedarbių. Tuo tarpu tie, kurie mano, kad jų dabartinių finansinių pajamų pakanka patogiam gyvenimui, vidutiniškai 2,02 balo aukštesniu gerovės indeksu nei tie, kuriems gyvenime trūksta pinigų.
Tad ataskaitos autoriai apibendrina: šie apklausų rezultatai tėra žmonių asociacijų rinkinys, o tikruosius priežastinius ryšius mokslininkai galės nustatyti tik atlikę kelias tokių apklausų bangas. Tai buvo tik pirmoji banga, trukusi apie penkerius metus.
