Į tai, jog pastaraisiais metais vėl ūgtelėjo alkoholio suvartojimas socialiniuose tinkluose sureagavo buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Šiandien teko ne kartą komentuoti pasirodžiusiais žinutes, kad vėl ūgtelėjo alkoholinių gėrimų suvartojimas. Kai kurių vertinimu tai rodo, kad buvusi alkoholio kontrolės politika nepasiteisino.
Tačiau ar tikrai? Tuo metu, kai mūsų Vyriausybė ir valdančioji dauguma ėmėsi mokslu pagrįstų alkoholio kontrolės priemonių (didino akcizą, eliminavo reklamą, sutrumpino pardavimo laiką ir pavėlino įsigijimo amžių), vartojimas mažėjo ir mažėjo labai reikšmingai.
Prasidėjus COVID pandemijai pasaulio ekspertai labai aiškiai įspėjo, kad tai gali neigiamai atsiliepti alkoholio vartojimo įpročiams. Nieko naujo nepasakysiu primindamas, kad karantinų apribojimai tikrai reikšmingai paveikė žmonių psichikos sveikatą, sukėlė nerimą ir kitas problemas. Nespėjus atsigauti po pandemijos visuomenę užgriuvo informacija apie karą Ukrainoje, kuri taip pat negalėjo neatsiliepti žmonių psichinei savijautai.
Mūsų kultūroje vis dar labai gajos tradicijos slopinti nerimą ir problemas jas bandant „užgerti“ migdomaisiais ir raminamaisiais vaistais arba alkoholiniais gėrimais.
Ar Vyriausybė kaip nors įsiklausė į šiuos įspėjimus ir rizikas ir sureagavo į jau pernai metais paskelbtas neigiamas tendencijas? Žinoma sureagavo, pritarė alkoholio politikos liberalizavimui, kuris reikia pasidžiaugti „gavo galą“ Seime. Vyriausybė „reaguoja“ ir toliau, planuoja pritarti naminės degtinės legalizavimui. Ar tai adekvatu esamai situacijai? Spręskite patys.
Vyriausybė „reaguoja“ ir toliau, planuoja pritarti naminės degtinės legalizavimui. Ar tai adekvatu esamai situacijai?
Kad nebūtų taip, kad tik tuščiažodžiauju ir kritikuoju nieko nesiūlydamas, tai turiu kelis labai konkrečius pasiūlymus.
– Nedelsiant peržiūrėti akcizų politiką ir alkoholinių akcizus kitų metų biudžete didinti tiek, kad alkoholinių gėrimų įperkamumas taptų bent toks kaip 2017 – 2018 metais, kuomet alkoholinių gėrimų vartojimas mažėjo;
– Imtis visų įmanomų priemonių padėti visuomenės nariams, kurie susiduria su psichologiniais sunkumais. Dabar net www.pagalbasau.lt svetainės populiarinimui nesugebama skirti pakankamai lėšų ir dėmesio, ką jau kalbėti apie kitas priemones;
– Plėsti žemo slenksčio paslaugų prieinamumą jau turintiems priklausomybę, kad pagalba būtų pasiekiama arti ir nesudėtingai (tam labai pasitarnautų priklausomybių konsultantų tinklo plėtra);
– Analizuoti duomenis ir žiūrėti kurios visuomenėse grupės yra pažeidžiamiausios, kad būtų galima imtis papildomų tikslinių priemonių;
– Diegti minimalias intervencijas pirminėje sveikatos priežiūroje, kad būtų galima anksti pastebėti probleminius vartotojus ir patarti jiems kaip sumažinti riziką;
– O svarbiausia – nesnausti ir nebeplanuoti jokių liberalizacijų.
Nors vilties iš tiesų labai maža. Per LNK parodytas ministerijos atsakymas apie tai, ką planuoja daryti yra labiau nei iliustratyvus. Bus strategija iki 2035 metų, kurią reikės įgyvendinti jau kitai valdančiai daugumai, o dabartinė, taip nieko ir nepadariusi, kad vartojimas mažėtų, toliau kritikuos darančius. Tokios štai mūsų realijos”, – rašė buvęs ministras.
