Karantino atlaisvinimai buvo reikalingi, tačiau svarbu ruoštis ir galimam situacijos blogėjimui, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
„Turbūt yra labai nedaug valstybių, kuriose pandeminė situacija prastėja ir tuo pačiu metu laisvinami karantino ribojimai. Kita vertus, tai yra suprantama, nes karantinas tęsiasi jau šeštą mėnesį, ir situacija verslo prasme ir socialine prasme yra tikrai labai įtempta“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas.
Pasak jo, tokioje situacijoje sudėtinga rasti teisingiausią sprendimą, todėl belieka tikėtis, kad šiltėjantys orai bei vakcinacijos tempai aplenks augsiančius atvejų skaičius.
„Tuo pat metu labai svarbu ruoštis ir planui B – nusimatyti tas situacijas ir tuos ribojimus, kurių galbūt reikėtų, jeigu situacija pablogėtų“, – pabrėžė S. Krėpšta.
Jis priminė, kad ir žiemą dauguma valstybių laikėsi strategijos pakaitomis laisvinti ir griežtinti karantino sąlygas. Pasak S. Krėpštos, sunku pasakyti, ar ši strategija, ar Lietuvos pasirinktas sprendimas laikytis ilgo karantino, buvo geresnis.
„Turint tokį ilgą karantiną, situacija turbūt privedė prie to, kad tam tikrų išeičių ir atlaisvinimų reikėjo ieškoti, nes toks ilgas karantinas taip pat sukuria labai didelę žalą ne tik ekonomine, bet ir socialine prasme“, – kalbėjo jis.
„Situacija tikrai labai nedėkinga, sprendimai priimti, dabar belieka stebėti labai atidžiai situaciją ir būti pasirengus tiek planui A, tiek planui B“, – teigė S. Krėpšta.
Kaip įstaigas, kurios galėtų užsidaryti pirmiausia, jeigu situaciją vėl prireiktų griežtinti, jis minėjo sporto klubus, masinius renginius, nes jie laikomi didžiausios rizikos.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų siekia 501 – šalis grįžo į vadinamąjį juodąjį scenarijų. Ligoninėse gydoma apie 1,2 tūkst. COVID-19 pacientų, 126 iš jų – reanimacijoje.
