Armėnija tęsia, regis, pasaulyje aukščiausio Jėzaus atvaizdo statybą ant Atiso kalno. Monumentas sieks 33 metrų aukštį. Šis skaičius, kaip tradiciškai manoma, atitinka Jėzaus amžių.
Šalis įgyvendina projektą, kuris turėtų tapti aukščiausia pasaulyje Jėzaus statula. Monumentali iniciatyva jau sulaukė tarptautinio dėmesio dėl savo masto, religinės simbolikos ir visuomenėje kilusių diskusijų.
Statinys kyla ant Atiso kalno – užgesusio ugnikalnio, esančio maždaug 30 kilometrų į šiaurės rytus nuo sostinės Jerevano. Projektu siekiama sukurti naują dvasinį ir turistinį Armėnijos simbolį.
Planuojamas bendras aukštis – 77 metrai: 33 metrai teks Jėzaus figūrai, o 44 metrai – postamentui. Taip skulptūra pranoks žinomus krikščioniškus monumentus – Kristaus Išganytojo statulą Rio de Žaneire (38 m) ir Taikos Kristaus statulą Kočabamboje, Bolivijoje (40,44 m). Pagal pirminį grafiką darbai turėtų būti baigti šiais metais.
Armėnija siekia tarptautinio religinio turizmo
Iniciatyvą remia armėnų verslininkas ir politikas Gagikas Carukianas, manantis, kad statula sustiprins šalies religinį identitetą ir padės Armėnijai tapti svarbia dvasinio turizmo kryptimi.
Tai ambicingas tikslas: Armėnija buvo pirmoji valstybė pasaulyje, oficialiai priėmusi krikščionybę kaip valstybinę religiją – 301 metais. Šis faktas iki šiol laikomas esmine šalies kultūros ir tarptautinio įvaizdžio dalimi.
Turizmo požiūriu tikimasi, kad statula taps piligrimystės vieta ir svarbia užsienio lankytojų traukos vieta, panašiai kaip didžiosios religinės šventovės Lotynų Amerikoje ar Europoje.
Turizmo požiūriu tikimasi, kad statula taps piligrimystės vieta ir svarbia užsienio lankytojų traukos vieta, panašiai kaip didžiosios religinės šventovės Lotynų Amerikoje ar Europoje. Vietos valdžia ir projekto rėmėjai mano, kad iniciatyva paskatins regiono ekonomiką, sukurs darbo vietų ir praplės šalies kultūrinę pasiūlą.
Hatiso kalnas pasirinktas neatsitiktinai. Be artumo Jerevanui, vieta pasižymi plačiomis panoramomis – statula bus matoma iš kelių kilometrų, taip sustiprindama tiek vizualinį, tiek simbolinį poveikį.
Aplinkosauginė kritika
Vis dėlto projektas kelia ginčų. Religinės bei nacionalistinės grupės jį sveikina kaip tikėjimo ir armėnų tapatybės ženklą, tačiau kiti kelia klausimą, ar tikslinga skirti didelius išteklius monumentui tuo metu, kai šalis susiduria su ekonominiais ir socialiniais iššūkiais.
Ypač jautrus diskusijų aspektas – poveikis aplinkai. Atiso kalnas, be to, kad yra užgesęs ugnikalnis, laikomas ekologiškai vertinga gamtine teritorija. Aplinkosaugos organizacijos ir dalis akademinės bendruomenės įspėja apie galimą žalą vietos ekosistemai – nuo kraštovaizdžio pokyčių iki poveikio vietinei augmenijai ir gyvūnijai.
Taip pat girdėti balsų, raginančių pirmenybę teikti bazinės infrastruktūros, švietimo ir sveikatos apsaugos projektams, o ne brangiai kainuojančioms iniciatyvoms, turinčioms daugiausia simbolinę reikšmę.
Vis dėlto projekto iniciatoriai tvirtina, kad statula suteiks ne tik religinę, bet ir ilgalaikę ekonominę bei kultūrinę vertę šaliai.
