Lapkričio 24-osios vidudienį kurijos koplyčioje su pačiais artimiausiais bendradarbiais Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas dėkojo Dievui už vyskupo konsekracijos dešimtmetį.
„Naudoju šią progą padėkoti jums, mieli bendradarbiai, už jūsų laiką, pagalbą, kantrybę, atvirą žodį. Ačiū, kad dirbate su tikėjimu, jog viskas turi prasmę“, – kaip į sau brangią šeimą kreipėsi arkivyskupas Kęstutis į kurijos darbuotojus.
Be kita, ganytojas atkreipė dėmesį į netikėtą sutapimą, jog Padėkos diena tądien taip pat buvo švenčiama JAV, kur įprasta būti šeimose ir ypatingu būdu ją džiaugsmingai švęsti.
Šv. Mišias kartu su arkivyskupu aukojo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ ir arkivyskupo sekretorius bei kurijos vicekancleris kunigas Vincentas Lizdenis. Kurijos bendradarbiai ir tądien aktyviai dalyvavo liturgijoje skaitydami skaitinius, giedodami. Jie, be kita, vėliau dalijosi apie savo džiaugsmą darbo, tarnavimo aplinkoje turėti galimybę kasdien kartu rinktis koplyčioje, prie Eucharistijos stalo.
„Tai kurgi čia ta Geroji Naujiena? Ar Viešpats atėjo mūsų nuliūdinti?“ – kalbėjo arkivyskupas trumpoje homilijoje, sugrįždamas prie paskelbtosios Evangelijos pagal Luką, kuri šiandien kalbėjo apie Jeruzalės apsiaustį ir žlugimą (plg. Lk 21, 20–28).
Arkivyskupas nuotaikingai dalijosi, jog darbas kurijoje neretai būna beveik panašus į Jeruzalės apsupimą, kai nuo pat ryto užgriūna reikalai, kurie ne visada būna džiaugsmingi, o dažniausiai nelengvi, spręstini.
Ir vis dėlto, ganytojo mintimi, kokią plačią vilties perspektyvą atveria Evangelijos žodžiai, jog „žmonės išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe. Kai visa tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti“. Tai keičia viską, tai leidžia į viską žvelgti su giedra, nesusitelkti į „dabartinį rūpestį“. Pakelti galvas, laisvintis, išsitiesti tiesoje…
„Žvelkime į Viešpaties mintį ir Jo teikiamą viltį ir dėkokime vieni už kitus“, – drąsino arkivyskupas Kęstutis savo žmones, o po šv. Mišių priėmė jų sveikinimus ir džiugiai sėdo su jais prie agapės stalo. Be kita ko, pasidalindamas ir apie jautrų ištikusį laiką ir reikalingus sprendimus, kai nebuvo lengva priimti skyrimą vyskupo tarnystei ir su tuo tenkančią atsakomybę. Tačiau ne vienas šiandien paliudytume: tikrai – tai, ką Viešpats sumano, visa išeina į gera Jo mylimiems žmonėms.
