Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas kviečia į dar vieną maldos iniciatyvą: pakviečiant žmones atnešti jų parapijose apsigyvenusių ukrainiečių šeimų vyrų vardus, likusių Ukrainoje ir kovojančių už savo Tėvynės laisvę bei mūsų visų saugumą, ir tuos jų vardus skelbti sekmadienio Mišiose kviečiant visą bendruomenę melstis.
Gavėnios laiką Kauno arkivyskupija, kaip ir kitos krikščioniškos bendruomenės, išgyvena drauge su Ukrainos žmonių kančia, rašoma Kauno arkivyskupijos puslapyje. Ukraina tarsi sesė per nuotolį malda buvo apkabinta jau Pelenų trečiadienį pradedant Gavėnią Kauno arkikatedroje. Nuo tada kiekvieną Gavėnios trečiadienį arkikatedra atvira per visą dieną Švč. Sakramento adoracijai specialia Kauno arkivyskupijos intencija kovą – už Ukrainą ir taiką pasaulyje.
Malda už taiką, už karo sustabdymą, įvairiopa pagalba kaip broliškumo, solidarumo „virusas“ netruko pasklisti arkivyskupijos bendruomenėse: šios intencijos atsimenamos šv. Mišiose, o prieš jas žmonės meldžiasi Rožinį, adoruoja Švenčiausiąjį Sakramentą, patys pastebėdami, jog besimeldžiančiųjų vis daugėja. Parapijų skelbimuose kai kur iškart pradėta dalytis informacija apie galimybes, kaip padėti nuo karo siaubo bėgančioms motinoms, vaikams.
„Gavėnios laikas tapo ypatingas dėl prasidėjusio karo Ukrainoje. Karas yra ta dykuma, kurioje kaunamasi su priešu. Jėzaus, įveikiančio priešą pasninku ir malda, pavyzdys mums turi priminti ir mūsų pareigą, pasak popiežiaus Pranciškaus, sėti gėrio sėklas, daryti gera ir nepaliauti melstis“, – sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas I Gavėnios sekmadienį, be kita, šia proga pakviesdamas įsitraukti į paramos akcijas Ukrainai bei kartu į krikščionišką laikyseną vengiant neapykantos kalbos viešojoje erdvėje ypač rusakalbių Lietuvos piliečių atžvilgiu.
Kovo 13-ąją už Ukrainos kančias melstasi Šiluvos bazilikoje, kur pamaldoms vadovavo keturi vyskupai. Čia homilijoje arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ pabrėžė, jog žmonių kraujas, kančia, ašaros neklausia, ką tu galvoji, kokie tavo požiūriai, bet šaukiasi pagalbos, ir turime skubėti gelbėti.
Susitikęs su arkivyskupijos kunigais konferencijoje Kaune kovo 16 d. arkivyskupas Kęstutis Kėvalas atkreipė dėmesį, jog karo situacijoje kunigai turėtų liktų savo vietose, su žmonėmis, ten, kur tarnauja. Tas pats buvo paliudyta apie Ukrainoje ištikimai tebetarnaujantį nuncijų arkivyskupą Visvaldą Kulboką, pranciškonų brolius, kurie yra likę su savo žmonėmis bombarduojamose vietovėse.
Be kita, šiuo metu Bažnyčiai keliaujant Sinodinį kelią, arkivyskupas kviečia tęsti sinodinius susitikimus. Kai žmonėms neramu dėl vykstančio karo, dėl ateities, kai šitoks blogis siautėja, Bažnyčia dar labiau galėtų padėti burtis, kalbėtis.
Karo pabėgėlių situacija Lietuvoje
Kauno arkivyskupijos Carito direktorius Arūnas Kučikas pristatė kunigams karo pabėgėlių situaciją Lietuvoje, kur jau įsteigti priėmimo centrai. Carito registracijos sistemoje yra 400 savanorių. 100 jų aktyviai veikia. Talkinama pabėgėlių moterų, vaikų priėmimo centre Kulautuvoje.
Jau pirmosiomis karo dienomis į būsimą pagalbos poreikį Carite atsiliepta ruošiant humanitarinius paketus nuo karo bėgančioms šeimoms, kad tai bent šiek tiek palengvintų jų būtį. Kovo 17–18 d. Kaune, Papilio g. 5, kur įsikūrusi Carito organizacija bei kitos kurijos institucijos, vyko Lietuvos Carito kartu su visomis vyskupijomis organizuota humanitarinės pagalbos akcija – renkami daiktai ir priemonės Severodonecko miesto gyventojams. Daiktai renkami Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Kaišiadoryse.
„Kauno arkivyskupijos Carite turime įvairių sričių tarnystės priimant ukrainiečius procese: prisidedame prie humanitarinių paketų formavimo, koordinuojame savanorių veiklas įvairiose vietose, atsiliepiame į galybę įvairaus pobūdžio skambučių, tiek prašančių pagalbos, tiek siūlančių. Stengiamės visus šiuos procesus sužiūrėti ir būti naudingiausi ten, kur labiausiai reikia“, – sakoma organizacijos pranešime.
Parapijose bendradarbiaujant su Caritu ieškoma galimybių, kaip suteikti pagalbą ukrainiečių šeimoms, nes tai gyvai sutelkia bendruomenę atjautai, paramai. Šiuo metu Kauno miesto parapijose jau priimta daugiau kaip pusė šimtų šeimų, dar antra tiek galės priimti artimiausiomis dienomis. Savo parapijų duris atveria ir mažesnių miestų bei miestelių parapijos bei vienuolinės bendruomenės.
Be to, trumpalaikę prieglaudą karo pabėgėliai iš Ukrainos randa ir Kauno arkivyskupijos Svečių namuose, numatoma atverti ir Šv. Jono Krikštytojo pastoracijos centro, esančio Papilio g. 3, apgyvendinimo kambarius; Kauno kunigų seminarija numatė dalį savo patalpų skirti galimai atvyksiantiems vienuoliams ar kunigams iš Ukrainos.
