Ar kunigų celibatas paaiškina Katalikų Bažnyčioje vykstančius lytinius piktnaudžiavimus? Kiekvieną kartą, kai ši tema iškyla viešoje erdvėje, vėl paliečiamas šis klausimas. Praėjusią savaitę visą pasaulį sudrebino žinia apie pastaruosius septyniasdešimt metų Prancūzijos Katalikų Bažnyčioje vykusių pedofilinių atvejų mastą. Šio tyrimo rezultatai vėl verčia klausti, ar dvasininkų celibatas lemia potraukį vaikams?
Prancūzijoje veikusi Nepriklausoma komisija dėl seksualinio išnaudojimo Bažnyčioje (toliau NKSIB) po daugiau nei dvejus metus trukusio tyrimo 2021 m. spalio 5 d. paskelbtoje savo ataskaitoje nedviprasmiškai atsakė į šį klausimą: „Komisijos nuomone, akivaizdu, kad nėra priežastinio ryšio tarp celibato ir seksualinės prievartos”.
„Celibatas pats savaime nėra to, kas įvyko, priežastis”, – „France Inter” laidoje tvirtino komisijos pirmininkas Jeanas-Marcas Sauvé (Žanas Markas Sovė).
„Mes veikiau nujaučiame, kad tam tikrais atvejais seksualiniai grobuonys pasirinko šią gyvenimo būseną (kunigystę, – red. past.), kad galėtų prieiti prie vaikų”. Jis pridūrė, kad „netinkamai išgyvenamas celibatas gali lemti ne ką kitą, o sistemingą agresiją prieš 11 ar 12 metų amžiaus nepilnamečius”, o NKSIB ataskaitoje primenama, kad „daug seksualinio smurto sukelia vedę vyrai”.
Kunigo ir jo celibato heroizavimo rizika
Tačiau ieškant pagrindinių seksualinio smurto Bažnyčioje priežasčių, ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į su celibatu susijusią „kunigo asmens pervertinimo” riziką. Iš tiesų, „pati Bažnyčia celibatą dažnai vadina kova”. Tačiau su šia gyvenimo būkle susiję „etiniai reikalavimai” gali sukurti kunigų ir vienuolių „viršenybės” ir galios padėtį pasauliečių atžvilgiu, o tai kartais skatina seksualinį smurtą. Popiežius Pranciškus tai įvardinęs yra „klerikalizmo“ terminu.
Šią mintį plėtoja savo knygoje „Katalikų Bažnyčia lytinės prievartos prieš nepilnamečius akivaizdoje“ („L’Église catholique face aux abus sexuels sur mineurs”) teologė Marie-Jo Thiel (Mari Džo Til), kurią cituoja ir minėta ataskaita.
Problematiškiau už patį celibatą yra tai, kaip kunigiška gyvenimo būsena yra vertinama, ir kaip suprantamas kunigystės reiškinys. NKSIB ataskaitoje yra įtraukti „Inserm“ tyrimo duomenys, nurodantys, kad „celibato reikalavimas prisideda prie to, kad (kunigai ir vienuoliai, – red. past.) gali tapti „atsisiejusiais” ar net „pernelyg vyriškais”, gebančiais kontroliuoti vadinamuosius vyrų seksualinius poreikius (kurie, kaip manoma, yra nenumaldomi), uždraustų patenkinti”.
Spalio 5 d., antradienį, duodamas interviu prancūzų laikraščiui „La Vie”, Jean-Marc Sauvé taip pat paminėjo „sunkinančią aplinkybę”, kuria gali būti „požiūris į celibatą”. „Celibatas yra heroizuojamas, o tai padeda kunigą iškelti ant pjedestalo ir skatina priklausomybės santykius”, – aiškino jis.
Kunigų seksualinės tapatybės slėpimas
Toks celibato heroizavimas žalingas ir pačiam kunigui. „Kunigo laikymas „atskiru” žmogumi, priklausančiu „šventumo” kategorijai, gali sustiprinti beveik „antžmogišką” savivaizdį, kurio idealas yra toks aukštas, kad vieną dieną, jam žlugus, gali sugriauti visą jo asmenybę”, – pastebi ataskaitoje cituojama Prancūzijos vienuolinių bendruomenių konferencijos pirmininkė Véronique Margron.
„Žmogus gali susikurti savo įvaizdį, kuris pernelyg nutolęs nuo to, kas jis yra iš tikrųjų. Kai įvaizdis žlunga, kai kurie žmonės negali to pakęsti”, – teigė ji straipsnyje „Pedofilija Bažnyčioje: patikimumo atkūrimas”.
Galiausiai, nors celibatas pats savaime nėra problema, „celibatas taip pat galėjo prisidėti prie lytinės tapatybės ir lytinio gyvenimo klausimų eufemizavimo ar net užglaistymo, kaip kai kurie kunigai paliudijo komisijai. Celibato laikymasis dar nereiškia seksualinės tapatybės neturėjimo, o tai ilgai buvo painiojama”, – rašoma NKSIB ataskaitoje, kurioje pabrėžiama afektinio, santykių ir seksualinio mokymo seminarijose svarba.
Interviu „France Inter” teisėjas Antoine’as Garaponas, NKSIB narys, paaiškino: „Mes taip pat pastebėjome didelį kunigų nuovargį ir emocinę vienatvę. (…) Viena iš mūsų rekomendacijų – daugiau dėmesio skirti kunigams, jų afektinei būklei. Seksualumas yra žmogaus, įskaitant kunigus, matmuo“.
