1. Tiesos reikia ieškoti Šventajame Rašte, o ne įmantrioje kalboje. Visas Raštas turi būti skaitoma ta pačia Dvasia, kuria buvo parašytas. Rašte turime labiau ieškoti naudos sielai nei iškalbos subtilybių. Taip pat noriai turime skaityti pamaldžias ir paprastas knygas, kaip ir iškilias bei gilias. Rašytojo autoritetas – ar jis būtų menko, ar didelio išsilavinimo – tavęs neturėtų įpareigoti; tegul tave traukia tyras tiesos meilės troškimas. Neklausk, kas tai pasakė, bet atkreipk dėmesį, kas pasakyta.
2. Žmonės praeina, bet Viešpaties tiesa išlieka per amžius. Dievas kalba mums įvairiais būdais, nepaisydamas asmenų. Mūsų smalsumas dažnai trukdo skaityti Šventąjį Raštą, kai norime suprasti ir nagrinėti ten, kur reikėtų paprasčiausiai eiti toliau. Jei nori dvasinės pažangos, skaityk nuolankiai, paprastai bei tikėdamas, ir niekada nesiek mokslinio laipsnio. Noriai klausk ir tyliai klausyk šventųjų žodžių; tegu tau neatrodo beverčiai senolių posakiai – juk jie ne be priežasties buvo sakomi.
