Karas Artimuosiuose Rytuose – itin svarbiame naftos ir dujų gavybos regione – grasina sukelti pasaulinę energetikos krizę.
Azijos ir Europos šalių naftos atsargos gali sušvelninti tiesioginį Artimųjų Rytų karo, kurį sukėlė JAV ir Izraelio smūgiai Iranui, poveikį, tačiau ilgalaikis konfliktas gali sukelti didelių sutrikimų ir staigų kainų kilimą, įspėja analitikai.
Persijos įlankos krizė
Saudo Arabija yra antra pagal dydį naftos gamintoja pasaulyje po Jungtinių Valstijų, o Iranas yra tarp dešimties didžiausių. Kataras, nors ir mažas, yra antras pagal dydį suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksportuotojas pasaulyje po Jungtinių Valstijų. Kuveitas, Irakas ir Jungtiniai Arabų Emyratai taip pat yra dideli gamintojai.
Hormūzo sąsiauris – vartai į Persijos įlanką – dėl smurto regione yra beveik paralyžiuotas. Paprastai per sąsiaurį kasdien praplaukia apie 20 mln. barelių naftos, kas sudaro maždaug penktadalį pasaulinio suvartojimo.
Suskystintų gamtinių dujų eksportas iš Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų, kuriems kartu tenka apie 20 procentų pasaulinio eksporto, taip pat turi keliauti per šį sąsiaurį.
Azijos pažeidžiamumas
Azijos šalys yra labiausiai pažeidžiamos energetikos požiūriu. Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenimis, 80 procentų naftos ir beveik 90 procentų dujų, gabenamų per Hormūzo sąsiaurį, yra skirtos šioms šalims.
Kinija yra didžiausia pasaulyje žalios naftos importuotoja, o Persijos įlankos šalių naftos gavyba sudaro beveik pusę jos naftos importo.
Indija yra labai priklausoma nuo Irako ir Saudo Arabijos žalios naftos, ypač nuo tada, kai Jungtinės Valstijos privertė ją sumažinti Rusijos naftos pirkimus.
Europa pažeidžiama dėl dujų
Europa yra mažiau priklausoma nuo naftos, kuri transportuojama per Hormūzo sąsiaurį, nes turi įvairių tiekimo šaltinių – Jungtines Valstijas, Norvegiją, Afriką ir Kazachstaną. Tačiau po karo Ukrainoje ji smarkiai perėjo prie SGD ir dabar 80 proc. importo gauna iš trijų pagrindinių tiekėjų – Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Kataro.
Vien Kataras pagamina apie 8 proc. ES importuojamų SGD. Suskystintų gamtinių dujų rinka, kurioje dominuoja keletas pagrindinių eksportuotojų, labai jautriai reaguoja į bet kokius sutrikimus.
Kadangi Azija taip pat yra didelė suskystintų gamtinių dujų vartotoja, Europai gali tekti tiesiogiai konkuruoti su ja, jei Kataro dujos taps neprieinamos.
„Kainos bus aukštesnės, nes Europa importuos dujas iš kitur“, – AFP sakė konsultacijų bendrovės „Surrey Clean Energy“ direktorius Adi Imsirovičius.
Dujų kainos Europoje nuo savaitės pradžios smarkiai išaugo, kai Kataro valstybinė įmonė „QatarEnergy“ pirmadienį paskelbė, kad dėl atakų stabdo SGD gamybą.
Naftos atsargos
Žinoma, esama ir alternatyvių maršrutų. Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų dujotiekiai gali apeiti sąsiaurį. Tačiau jų pajėgumai tebėra riboti, o SGD atveju alternatyvaus maršruto nėra visai.
IEA valstybės narės turi daugiau nei 1,2 mlrd. barelių rezervinių naftos atsargų, o Kinija turi apie 400 mln. barelių strateginių atsargų, rodo „Kpler“ duomenys.
„Ši nafta niekur nedings. Visa tai yra didžiulis buferis artimiausioms savaitėms, todėl rinka nepanikuoja“, – pažymėjo A. Imsirovičius
Ilgalaikis pavojus
Be to, padėtis vis dar yra neaiški.
„Ilgalaikis poveikis energijos kainoms priklausys nuo to, kiek truks karo veiksmai ir kokį poveikį jie turės laivybai per Hormūzo sąsiaurį, – sakė „Bruegel Institute“ analitikas Simone Tagliapietra (Simonė Taljiapietra). – Trumpas konfliktas prie naftos ir dujų kainų pridėtų geopolitinės rizikos priedą. Ilgalaikis sutrikimas… pradėtų mažinti atsargas, riboti logistiką ir mažinti pasaulinį naftos ir dujų balansą, o tai turėtų daug didesnį poveikį kainoms.“
Kredito reitingų agentūra „Moody’s“ teigia, kad jos bazinis scenarijus yra toks, kad konfliktas bus „palyginti trumpalaikis, greičiausiai truks kelias savaites“. Po to, jos nuomone, „laivyba Hormūzo sąsiauriu bus atnaujinta iki įprasto lygio“.
