Archeologai prie Galilėjos ežero (dar vadinamo Tiberiados ežeru) Izraelyje aptiko unikalų artefaktą, kuris gali atskleisti naujų duomenų apie ankstyvąsias krikšto praktikas.
Apie 1 400 metų senumo radinys aptiktas senoviniame Hiposo (Susitos) mieste, kuris Bizantijos laikotarpiu buvo svarbi vyskupo rezidencija, teigiama kovo 30 dienos pranešime.
Hiposas buvo vienintelis krikščioniškas miestas Galilėjos ežero apylinkėse ir valdė teritoriją, siejamą su Jėzaus veikla.
Marmuro blokas rastas krikšto salėje – fotisterijuje (gr. photisterion). Pareigūnų teigimu, šis artefaktas gali atskleisti ankstyvojo krikšto apeigų etapą, kuris iki šiol nebuvo užfiksuotas.
Hiposo katedroje buvo dvi krikšto salės: viena skirta suaugusiesiems, kita – kūdikiams ir vaikams. Būtent pastarojoje ir aptiktas šis objektas.
Mažesnioji salė pastatyta po 591 metų ir sunaikinta per 749 metų žemės drebėjimą, todėl manoma, kad artefaktui apie 1 400 metų.
Pareigūnai radinį apibūdino kaip stačiakampį bloką su trimis pusapvalėmis įdubomis, rastą šalia krikštyklos naujai atidengtoje apeiginėje erdvėje.
Tyrėjai mano, kad blokas galėjo būti naudojamas trims skirtingiems aliejams, naudotiems trigubo panardinimo krikšto apeigoms, laikyti.
Nuotraukose matyti nusidėvėjęs marmuro blokas su trimis dubens formos įdubomis, rodančiomis, kad jis buvo skirtas skysčiams laikyti vienu metu.
Ankstyvojoje krikščionybėje krikštas dažniau apimdavo du patepimus aliejumi – prieš apeigas ir po jų, todėl trijų įdubų struktūra laikoma neįprasta.
„Sugriuvus pastatui marmuro ir bronzos artefaktai buvo palaidoti po griuvėsiais ir taip išliko iki mūsų dienų“, – teigiama pranešime.
Pareigūnai taip pat pridūrė, kad po išsamių tyrimų mokslininkai padarė išvadą, jog šis artefaktas neturi žinomų analogų.
Haifos universiteto archeologas Michaelas Eisenbergas (Maiklas Eizenbergas), kartu su kolege Arleta Kowalewska paskelbęs tyrimo rezultatus žurnale „Palestine Exploration Quarterly“ (PEQ), teigė, kad objektas rastas tarp įvairių išskirtinių liturginių radinių, tarp jų – bronzinės žvakidės.
„Tik po kruopščių tyrimų supratome, kokie unikalūs yra šie radiniai ir kokią reikšmę jie turi siekiant geriau suprasti krikščioniškas apeigas krikščionybės lopšyje prie Galilėjos ežero“, – sakė jis.
Pasak archeologo, iš pradžių radinys neatrodė išskirtinis. „Tačiau būtent čia svarbų vaidmenį suvaidino archeologiniai ir liturginiai tyrimai“, – teigė jis. „Suvokimas, kad tai vienetinis artefaktas, galintis užpildyti iki šiol nežinomas spragas vienoje seniausių ir švenčiausių krikščioniškų apeigų, buvo visiškai netikėtas.“
Anot M. Eisenbergo, šis atradimas gali padėti geriau suprasti krikšto apeigų raidą ankstyvojoje krikščionybėje. „Skirtinguose regionuose formavosi savitos liturginės tradicijos, kurių daugelis nėra užfiksuotos rašytiniuose šaltiniuose“, – pažymėjo jis. „Šis radinys suteikia retą galimybę pažvelgti, kaip krikšto apeigos buvo formuojamos ir praktikuojamos Hiposo krikščionių bendruomenėje Bizantijos laikotarpiu.“
Šis atradimas papildo pastaraisiais metais Hipose aptiktų reikšmingų archeologinių radinių sąrašą.
Praėjusiais metais čia taip pat aptiktas apie 1 600 metų senumo krikščioniška senelių globos įstaiga, kuri gali būti vienas seniausių pasaulyje.
