Pietų Anglijos kalkakmenio karjere kasdamas molį darbininkas pastebėjo neįprastus iškilimus, kurie, pasirodo, slėpė vadinamąjį dinozaurų taką – išmirusių roplių pėdsakų grandinę, ketvirtadienį pranešė tyrėjai.
Mokslininkai aptiko beveik 200 dinozaurų, šiuo taku praėjusių prieš maždaug 166 mln. metų, pėdsakų
Pasak Oksfordo ir Birmingamo universitetų tyrėjų, šis neįprastas radinys, kurį daugiau nei 100 žmonių komanda birželį atkasė Oksfordšyre, papildo ankstesnius paleontologų radinius šioje vietovėje ir suteikia daugiau žinių apie vidurinės juros periodą.
„Šie pėdsakai – tai ypatingas langas į dinozaurų gyvenimą, atskleidžiantis detales apie jų judėjimą, bendravimą ir tropinę aplinką, kurioje jie gyveno“, – sakė Birmingamo universiteto mikropaleontologijos profesorė Kirsty Edgar (Kirsti Edgar).
Keturios pėdsakų grupės rodo milžiniškų, ilgakaklių žolėdžių, vadinamų sauropodais, takus, kuriais, kaip manoma, ėjo cetiozauras – dinozauras, galėjęs užaugti iki beveik 18 metrų ilgio.
Penktoji pėdsakų grupė priklausė megalozaurui – 9 metrų ilgio grėsmingos išvaizdos plėšrūnui, palikusiam išskirtinius trijų priekinių letenų pirštų pėdsakus.
Vietovė, kurioje susikerta pėdsakai, kelia klausimų apie galimą mėsėdžių ir žolėdžių sąveiką.
„Mokslininkai apie megalozaurus žino ir juos tyrinėja ilgiau nei bet kurį kitą dinozaurą Žemėje, tačiau šie naujausi atradimai įrodo, kad vis dar yra naujų dalykų, kuriuos apie šiuos gyvūnus dar reikia išsiaiškinti“, – teigė Oksfordo universiteto Gamtos istorijos muziejaus stuburinių gyvūnų paleontologė Emma Nicholls (Ema Nikols).
Mokslininkai beveik prieš 30 metų šiame kalkakmenio karjere aptiko 40 dinozaurų pėdsakų. Nuo tada ši vieta laikoma vienu svarbiausių moksliniu požiūriu „dinozaurų takų“.
Tačiau dabar ši vietovė dažniausiai yra neprieinama, o fotografijų nėra daug, nes radiniai buvo užfiksuoti dar prieš pradedant naudoti skaitmeninius fotoaparatus ir dronus.
Šią vasarą šioje vietoje dirbusi grupė padarė daugiau kaip 20 tūkst. skaitmeninių nuotraukų ir, naudodama dronus, sukūrė trimačius atspaudų modelius. Visa tai padės mokslininkams išsiaiškinti, kokio dydžio buvo dinozaurai, kaip jie vaikščiojo ir kokiu greičiu judėjo.
„Išlikusi medžiaga yra tokia detali, kad galime matyti, kaip dinozaurui einant deformavosi dumblas“, – pasakojo Oksfordo muziejaus mokslininkas Duncanas Murdockas (Dankanas Merdokas).
„Kartu su kitomis fosilijomis, tokiomis kaip griaučiai, kriauklės ir augalai, galime atkurti aplinką, kurioje vaikščiojo dinozaurai“, – pridūrė jis.
Radiniai bus pristatyti naujoje muziejaus parodoje, o kitą savaitę jie bus parodyti televizijos BBC laidoje „Kasinėjimai Britanijoje“ (Digging for Britain).
