Valstybės, kurių valdžiai bent kiek rūpi savo piliečių gyvenimai, visuomenės stabilumas ir pačios valdžios politinė ateitis, imasi priemonių prieš skurdinančias kainas.
Tai visai nesunku krizių metu mažinant didžiausio ir būtino vartojimo mokesčius, nes nuo kiekvieno apsipirkimo dabar 21 proc. sumokėtų pinigų PVM pavidalu nueina valdžiai, o kur dar akcizai? O galimą suminį biudžeto surinkimo sumažėjimą su kaupu kompensuoja kainų kilimas, nes nuo didesnių apyvartų ir mokesčių surenkama daugiau.
Dabar Lenkija įveda nulinį PVM maisto produktams ir trąšoms, o degalams mažina tarifą nuo 23 iki 8 procentų, mažina akcizus degalams, elektrai, dujoms. Tik drąsi ir turtinga Lietuva, kariaujanti hibridinius karus su Kinija, jokių mokesčių nemažina ir nesirengia mažinti.
Kalbančių galvų desantas iš ekranų mala mums dvi kažkieno pakištas frazes: pirma, PVM mažinti nereikia, nes „prekybininkai pasiims ir kainų nemažins”, antra, lenkai rengiasi rinkimams. Nors jau dabar mažmeninės prekybos rinka Lietuvoje persotinta ir vyksta mažų kainų karai, o pas mus rinkimams niekas juk nesirengia, tik išsijuosę tarnauja tautai ir kariauja su visu pasauliu.
Protų plovimo specialistai puikiai žino viską, kas bus, net nepabandę, nes šioje šalyje apyvartos mokesčiai niekada nebuvo mažinami. Vyriausybiniai buhalteriai ir bankų „ekonomistai“ moka tik du veiksmus – atimti ir pasidalinti. Pasiima skaičiuotuvą, padaugina iš mažesnio PVM procento ir išpučia akis – taigi tiek ir tiek milijonų prarasim!
Vyriausybiniai buhalteriai ir bankų „ekonomistai“ moka tik du veiksmus – atimti ir pasidalinti.
Argi paaiškinsi, kad mažiau iš žmonių atėmus jiems daugiau liks ir jie nusipirks daugiau, pirks ir daugiau apmokestinamų prekių ir tas nesurinktas PVM sugrįš iš apyvartos? Argi mums pasakys, kad vien tik N. Mačiulio darbdavių „Swedbank” mokėjimo kortelėmis lietuviai Lenkijoje apsipirko per metus už 65 mln., o kur dar grynieji, kur kiti bankai?
Maisto prekių parduotuvių apyvarta Lietuvoje apie 4 mlrd. Ir jei iki šiol Lenkijoje lietuviai palikdavo, kaip teigia ekonomistai, remdamiesi bankų kortelių išlaidų duomenimis, 300 – 400 mln., tai kiek paliks dabar kartu su niekur neapskaitomais grynaisiais – milijardą? O kur dar trąšos, degalai, statybinės medžiagos ir kitos prekės, kurių masiškai perkama Lenkijoje? Ir biudžetas nieko nepraras?
O gal norėti mažesnio PVM yra nemokšų maršistų svajos, gal niekur pasaulyje to nėra? Taigi ne. JAV iš viso nėra jokio PVM – ir pragyvena, biudžetą surenka, lėktuvnešius stato. Maisto produktams PVM Didžiojoje Britanijoje – nulis, Šveicarijoje – nulis. Na, bet tai ne ES, sakys gudručiai. Tai pažiūrėkim, koks gi ES nustatytas pandemijos metu PVM kai kurioms svarbiausioms maisto prekėms pagal atskiras rūšis?
Austrija – 10 proc., Belgija – 6 ir 12 proc., Kroatija – duona, pienas, vaikų maistas 5 proc., maistas 13 proc., Kipras – 5 proc., Čekija – maistas 10 ir 15 proc., Suomija – ir žmonių, ir gyvūnų maistas 14 proc., Prancūzija – 5,5 ir 10 proc., Vokietija – 7 proc., Graikija – 13 proc., Vengrija – 5 ir 18 proc., Airija – 0, 9 ir 13,5 proc., Italija – 4, 5 ir 10 proc., Latvija – 5 proc. daržovėms ir vaisiams, 12 proc. maistui, Liuksemburgas – 3 proc., Malta – 0 proc., Nyderlandai – 9 proc., Portugalija – 6 ir 13 proc., Rumunija – 9 proc., Slovakija – 10 proc., Slovėnija – 9 proc., Ispanija – 4 ir 10 proc., Švedija – 12 proc…
Prekybos centras Lenkijoje / EPA nuotr.
Ar kur matėt ir girdėjot skelbiant šiuos skaičius? Ne, nes mūsų išdidi, drąsi, turtinga Lietuva lupa iš žmonių 21 proc. O gal kas pasakys, jog baisiai daug biudžeto praradom per 2020 metų karantinus, kai buvo dedamos visos pastangos sunaikinti verslus, ypač mažus ir vidutinius, kad didiesiems plėstis būtų smagiau?
Tai irgi ne – 2020 metais biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo tik 0,5 proc. mažiau nei 2019 metais, t. y. praktiškai tą patį. O pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio net padidėjo ir buvo 3 516,8 mln. eurų, arba 70,6 mln. eurų (2 proc.) daugiau nei 2019 metais. Ir pelno mokesčio gauta 779,7 mln. eurų, t. y., 20,5 mln. eurų (2,7 proc.) daugiau nei 2019 metais.
Užtat 2021-iais atsigauta kaip reikiant! Visų metų duomenų dar nėra, yra tik už 11 mėnesių, bet vaizdelis iškalbingas. Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 25,3 proc. (2 401,1 mln. eurų) daugiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Iš PVM per vienuolika mėnesių gauta 4 403,4 mln. eurų pajamų, t. y. 1 158 mln. eurų (35,7 proc.) daugiau nei 2020 m. sausio – lapkričio mėn., pelno mokesčio gauta 969,1 mln. eurų, t. y., 346,0 mln. eurų (55,5 proc.) daugiau.
Pelno mokestis mokamas už praėjusius metus, tai reiškia, kad per karantinus ir netektis, kol mažiukai bankrutavo, didieji korporaciniai rykliai uždirbo perpus daugiau, nei „normaliais metais“.
Maža to, ES nutarė skirti 2,364 trilijono eurų ES ekonomikos gaivinimui po COVID-19, iš kurių Lietuva 2021—2027 m. gaus 15,83 mlrd., arba po 2,26 mlrd. eurų kasmet. Valstybė tiesiog maudosi piniguose ir dabar šie ponai mums sako, kad biudžetas nukentės?
Ateina didžiulė infliacija, kuri jau prasidėjo.
Ateina didžiulė infliacija, kuri jau prasidėjo. PVM surenkamas procentais nuo apyvartos, todėl net ketvirtokui aišku, kad drastiškai didėjant kainoms, lygiai tokiu pat mastu didėja ir už tas prekes surenkamas PVM ir proporcingai PVM sumažinus būtų surenkama ta pati suma ir biudžetas absoliučiai nenukentėtų.
Akcizai mokami nuo parduoto prekės kiekio. Todėl brangstant prekei žmonės gali jos mažiau nupirkti ir tuo pačiu nuo mažesnio kiekio mažiau bus surenkama ir akcizo, o akcizą ir tuo pačiu kainą sumažinus, nuo didesnės apyvartos būtų surenkama daugiau ir biudžetas vėlgi nieko neprarastų.
Buhalterė, tapusi premjera, apsimeta, kad to nesupranta. Nors iš tikrųjų tokius valdžios veiksmus diktuoja ne veidmainiška baimė, kad biudžetas sumažės, o begalinis noras viskam brangstant pripumpuoti kuo daugiau pinigų į biudžetą, visiškai nekreipiant dėmesio į žmonių netektis ir ateinantį skurdą.
Sumažinti PVM bent maistui vyriausybė pilnai gali be jokių biudžetinių netekčių, dauguma valstybių tą daro ir nieko neatsitinka. Mūsų administratoriams taip pasielgti neleidžia tik primityvus politinio elito gobšumas.
Ką padarysi – tai netikėtai praturtėjusių dvasios ubagų, neteisėtai prisiplėšusių laukinio kapitalizmo milijonierių mentalitetas. Stebėkime juos ekranuose besimaivant toliau.
