Neteisėtai saugomoje teritorijoje Šimonių girią kerta UAB „Silvestica Green Forest Lithuania“. Kas čia per „fruktas“? Įmonė, kurioje Sodros duomenimis dirba 0 (nulis) darbuotojų? Pernai uždirbusi 30,75 mln. Eur grynojo pelno?
Minima įmonė – tai švedų holdingo įsteigtas „Silvestica Green Forest” Lietuvos filialas. Įmonės tinklalapyje skaitome: „Silvestica Green Forest Ltd” yra ilgalaikis miškininkystės fondas instituciniams investuotojams, kurį 2017 m. pavasarį įkūrė SEB, „Hesselmanska Stiftelsen” ir CRK. „Silvestica” investuoja į turto klasės miškininkystę įsigydama miško nekilnojamąjį turtą Švedijoje, Suomijoje ir Baltijos šalyse. Veikla vykdoma vadovaujantis įmonės filosofija „Gera miško nuosavybė”. Tai reiškia, kad ji turi tvarkyti savo miškus atsakingai ir tvariai, kad būtų pasiektas didelis vertės augimas ir stabilus tiesioginis pelnas pagal SEB tvarumo politiką ir pagal SEB miškotvarkos pramonės politiką“.
Išverskime į lietuvių kalbą: šis fondas įsteigtas tik tam, kad supirktų ir kirstų Lietuvos miškus. Darbuotojų yra, jų net du. Bet net ir čia ponai švedai „taupo”, juos „formindami” „autorinėmis sutartimis”. Tam, kad nereikėtų darbo sutarčių registruoti ir daugiau Sodrai sumokėti, todėl statistika ir rodo nulį darbuotojų.
Na, gal jie tikrai yra „autoriai“, nes taip vogti neraustant – tai menas, „autorinis darbas”. Beje, Lietuvoje daug verslų tą darė prieš 25-30 metų, – tai buvo laukinio kapitalizmo siautėjimo klasika. Net turguose dirbo „autoriai pagal autorines”, kol VMI neišgaudė. Na, bet ponams švedams Lietuvoje tai ir dabar leidžiama.
O pelnas tos dviejų „autorių” valdomos firmelės didelis todėl, kad tai vadinamasis konsoliduotas, t. y. viso holdingo pelnas, nors Lietuvoje jo pajamos ir nėra tokios. Tiesiog konsoliduotose pelno ataskaitose buhalteriškai šitaip sukrenta skaičiukai. Ir pelnas gaunamas Švedijoje, kur ir sumokami mokesčiai, ne Lietuvoje.
Miškus „Silvestica Green Forest Lithuania” pirko iš UAB „Baltijos miškų fondas” (valdytoja Sigita Bizulienė, kuri, matyt ir yra viena iš „autorių”, nors apie juos, saugant „autorystę”, duomenys nėra skelbiami…). Duomenų apie direktorių irgi nėra. Veikė 2017-2022 m., pirko, pardavė, uždirbo ir 2022-06-06 veiklą sustabdė. Turėjo 97 „investuotojus”, išmokėjo jiems per tuos metus 24,87 mln. Eur, po 27,3 proc. nuo įdėtų pinigiukų kasmet, t. y. uždirbta daug daugiau nei įdėta.
Pelnas gaunamas Švedijoje, kur ir sumokami mokesčiai, ne Lietuvoje.
Ši UAB „Silvestica Green Forest Lithuania“ priklausė „INVL Asset Managment“, dabar įsteigtas naujas uždarojo tipo informuotiems investuotojams skirtas investicinis fondas „INVL Sustainable Timberland and Farmland Fund II” (vadovaujantysis partneris Martynas Samulionis, dirbęs ir su minėtu „Baltijos miškų fondu“, turbūt irgi „autorius”).
Šį „naująjį” fondą administruoja vienas didžiausių „investicinių fondų paslaugų tiekėjų” Europoje „Apex group”, kuris skirtas, „instituciniams ir privatiems investuotojams”(vertimas į lietuvių kalbą – plėšikautojams) iš ES šalių” ir veikia pagal Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės įstatymus.
Toliau tyrinėjant po truputį veriasi didžiulės „investuotojų” minios iš broliškų ES respublikų. Schemos, superkant mišką ir žemes ne tik Lietuvoje, bet visoje Rytų Europoje, kurią galima ir reikia nusipirkti. Tikrai nesunku būtų detaliai atsekti, net iš viešų šaltinių, praktiškai visus šiuos biznius. Tik tas vienam asmeniui užimtų gal mėnesį laiko, kurio neturiu. Gal kas turit, žurnalistikos brolija – pasidomėkit.
Ir kaip neprisiminti šviesios atminties Ostapo Benderio ir jo UAB „Ragų ir kanopų paruošų kontora”? Kontoros zicpirmininko Funto, kuris gyveno gerai prie visų valdžių? Ir, beje, buvo įsteigęs net bendrovę „Draugiškasis kedras“, prekiavusią mediena? Klasika ir yra klasika.
Kodėl tų sukčių tiek daug ir firmos vis keičiamos? Juk tai taip paprasta, Kisa! Lietuvoje po leidimo pirkti užsieniečiams miškus ir žemę kilo visuomenės pasipriešinimas ir buvo nuspręsta leisti vienam asmeniui pirkti tik 1500 ha miško ir 500 ha žemės. Na, tai prieš draudimų įsigaliojimą visi bosai ir prisipirko kiek norėjo.
O po to jau reikėjo turėti vis naują firmą kiekvienam 1500 ha miško ir 500 ha žemės. Ir štai, tie patys savininkai įkuria užsieniuose investicinį fondą, kuris steigia vis atskiras supirkinėjančias firmeles su „autorinėmis sutartimis”. Bingo, savininkų daug! Ir visus juos valdo „holdingai” iš užsienio.
Visų mokesčių Lietuvai tikrai niekas nesumoka, jei gailima net Sodrai už 2 darbuotojus daugiau sumokėti. O VMI tegu ir toliau eina į turgų gaudyti bobučių, prekiaujančių nuo žemės su savo užaugintų darželyje krapų ryšuliukais.
Ir stebimės, kaip čia vis pensijoms ir mokytojų algoms trūksta? Ir mokesčių reformatoriai vis žiūri, kaip smulkų verslą, pravardžiuojamą „gyvulių ūkiu”, dar labiau stambiųjų ryklių naudai apmokestinti. Kaip korporacijų vadams sodros ir gyventojų pajamų mokesčio lubas sumažinti, kad tik jie, vargšai, mažiau mokesčių sumokėtų ir daugiau kišenėse liktų.
Pabaigai – išraiškinga detalė. Taip, Lietuva superkama, panašiai kaip ir Ukraina, tik mums gal atrodo, jog pirkėjai kiti. Viskas juk pasaulyje susiję, kaip dar Hegelis rašė. Štai, ta pati „Apex Group” glaudžiai bendradarbiauja su „eFront”, kurios savininkė yra „Black Rock”, ir yra su ja „generaliniai partneriai”. Ratas užsidaro, brangūs Lietuvos žmonės.
Naujai valdžiai (jeigu tikrą išsirinksim) uždavinukas paprastas – šitą schemą išardyti, kad draudimai galiotų ne tik atskiriems juridiniams asmenims, bet ir juos urmu steigiantiems užsienio investiciniams fondams. Tikrai nėra taip sudėtinga, kaip atrodo.
