Airijos ministrui pirmininkui Mihaliui Martinui tikinčiųjų bendruomenė išsiuntė atvirą laišką, kuriame prašoma garantuoti religijos laisvę, t. y. prašoma, kad bažnyčių pamaldos ateityje daugiau niekada nebūtų uždraustos Airijos tikintiesiems.
Bažnyčios šalyje ruošiasi atverti duris gegužės 10 d. Viešos pamaldos buvo beveik metams sustabdytos, o dalyvaujantiems pamaldose tikintiesiems grėsė baudžiamoji atsakomybė nesilaikant vyriausybės nurodymų.
Griežtos pandeminės priemonės supykdė tikinčiuosius ypač dėl to, kad, pavyzdžiui, cheminėms valykloms ir kai kuriems kitiems verslams buvo leista likti atviriems laikantis saugumo priemones, o bažnyčios buvo priverstos užverti duris tikintiesiems.
Krikščionys šalyje net paskelbė akciją prieš viešų pamaldų draudimą, pavadinimu „Leiskite mums šlovinti Dievą“ (angl. „Let Us Worship”), kurios pagrindinė mintis yra, kad apribojimai bažnytinėms pamaldoms yra nesąžiningi ir neproporcingi.
Šią savaitę paskelbtame atvirame laiške, skirtame „Taoiseach“, prašoma užtikrinti žmonių teisę į religijos laisvę, įtvirtintą šalies Konstitucijos 44 straipsnyje, ir saugomą tarptautinių žmogaus teisių. Taip pat laiške reikalaujama, kad pamaldos bažnyčiose būtų pripažintos kaip esminė visuomenės dalis ir įsipareigotų vyriausybę daugiau niekada nedrausti viešųjų pamaldų šalyje ateityje.
Laiške išdėstytas mintis palaiko ir Laisvės gynimo aljansas (angl. „Alliance Defending Freedom“, toliau ADF).
ADF advokatas Lorcánas Pricas sakė: „Nėra aiškios priežasties, kodėl Airijos vyriausybė bažnyčioms taip ilgai neleido atsidaryti. „Kitos Europos šalys leido religinėms pamaldoms vykti laikantis saugumo priemonių, kurios apsaugo tiek religinių pamaldų bendruomenę, tiek ir kitus”. Jis taip pat pastebėjo, kad „religijos laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė, kurią saugo Airijos konstitucija, ir labai svarbu, kad Airijos vyriausybė tai pripažintų.
Tikintieji neteko teisės į viešas pamaldas, sakramentus, neteko vilties šaltinio
„Tikintieji neteko teisės į viešas pamaldas, sakramentus, neteko vilties šaltinio, o juk bažnyčia gali ją suteikti būtent tada, kada jos labiausiai reikia – krizės metu. Airijos vyriausybė turi parodyti, kad supranta, jog daugeliui airių būtina dalyvauti pamaldose, ir turi įsipareigoti daugiau niekada neversti žmonių laikytis tokio nesuvokiamo draudimo”, – sakė jis.
Škotijos teismą kovo mėn. viešų pamaldų draudimą paskelbė kaip ribojantį religijos laisvę. Škotijos vyriausybės viešų pamaldų draudimą tikintiesiems jis tuomet pripažino „neteisėtu“.
Airijos verslininkas Declanas Ganley pateikė teisinį ieškinį dėl Airijos vyriausybės draudimo ir tikisi panašaus nuosprendžio. Jis pasidžiaugė viešųjų paslaugų atnaujinimu Airijoje, tačiau teigė, kad tai „nepanaikina fakto, kad beveik visus pastaruosius metus bažnyčios turėjo laikytis pandeminių apribojimų, kurie anot jo yra nesąžiningi palyginus su leidimu prekiauti“.
Nėra logiško paaiškinimo, kodėl sielvarto metu iš airių reikėjo atimti esminį komforto ir vilties šaltinį.
„Nėra jokio logiško paaiškinimo, kodėl iš airių tokiu sunkiu sielvarto metu reikėjo atimti esminį komforto ir vilties šaltinį kaip bažnyčia“, – sakė jis. „Nėra aiškios logikos, kodėl bažnyčia, kurioje yra daug vietos, turėtų būti laikoma daug pavojingesne nei dviračių parduotuvė. Ar tikintieji tikrai yra didesni viruso nešiotojai už visus kitus?”
Jo teigimu, laimėta byla Škotijoje, kuriai vadovavo kanauninkas Tomas Whitas ir kiti Bažnyčios vadovai, yra svarbus laimėjimas. „Dabar labiau nei bet kada mums reikia aiškaus teismo sprendimo, ar šis protu nesuvokiamas viešų pamaldų draudimas iš tiesų buvo teisėtas“, – sakė jis. „Ir šis momentas yra kritinis momentas, nulemsiantis tikinčiųjų ateitį Airijoje. Teismas gali užtikrinti, kad iš mūsų daugiau niekada nebebūtų atimta teisė susitikti su Dievu, o Bažnyčiai padėti kenčiantiems žmonėms“.
