Lietuvai svarstant pasitraukimą iš konvencijos dėl kasetinių sprogmenų, prezidento patarėja Asta Skaisgirytė pabrėžia, kad būtina įvertinti pasekmes šalies prestižui.
„Diskutuoti visais klausimais galima, bet turime turėt minty, kad Lietuva 2010 metais įstojo į šitą konvenciją ir pasitraukimas iš tarptautinių sutarčių turi poveikį tarptautiniam prestižui, visada. Tai šiaip sau pasitraukti ir niekas nuo to neįvyks – šitaip nebus. Reikia labai gerai išanalizuot tas pasekmes, kurias tas pasitraukimas galėtų Lietuvai atnešti“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad yra parengtas siūlymas pasitraukti iš šios konvencijos, jis bus derinamas su institucijomis.
A. Anušauskas skelbė, kad tai reikalinga „norint įsigyti ir naudoti“ šią ginkluotę.
Ministro teigimu, Lietuva yra vienintelė valstybė, kuri ribojasi su Rusija, kuri pasirašė šią konvenciją. Rusijai naudojant kasetinius šaudmenis, šalis negali rengti specialistų jų išminavimui, nes pagal konvencijos nuostatas negali atsivežti, turėti ir disponuoti šiais šaudmenimis.
Anot A. Skaisgirytės, Lietuva įstojo į šią konvenciją, nes kasetiniai šaudmenys atneša daugiausiai žalos civiliams, kadangi būna užminuoti laukai, pakelės, mokyklų teritorijos. Dėl rastų sprogmenų dažnai nukenčia vaikai, kurie žūva arba lieka neįgaliais.
Anot A. Skaisgirytės, Lietuva įstojo į šią konvenciją, nes kasetiniai šaudmenys atneša daugiausiai žalos civiliams, kadangi būna užminuoti laukai, pakelės, mokyklų teritorijos
„Todėl ir kilo poreikis sudaryti tą konvenciją prieš daugelį metų. Lietuva įstojo, nes suprato, kad tai yra teisingas dalykas. Dabar tam, kad galėtume išstoti, turime labai gerai apgalvoti. Žinoma, jei situacija būtų tokia, kad Lietuvos saugumui tai būtų būtinas dalykas, tada svarstome tas naujas aplinkybes, šiuo metu turime ir kitų gynybos būdų, kurie būtų efektyvesni ir mažiau pavojingi civiliams“, – sakė patarėja.
Konvenciją Lietuva ratifikavo 2011 metais, ja draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.
Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.
Konvencija dėl kasetinių šaudmenų pasirašyta 2008 metų gruodžio mėnesį Dubline ir įsigaliojo 2010 metų rugpjūčio 1 dieną.
