Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį teisino savo ilgametę glaudžių ryšių su Maskva politiką ir teigė „neturinti dėl ko atsiprašyti“, nors karas Ukrainoje aptemdė jos pasiekimus.
Duodama pirmą didelį interviu po pasitraukimo iš valdžios prieš šešis mėnesius A. Merkel tvirtino nebuvusi naivi, palaikydama ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Diplomatija nėra klaida vien dėl to, kad ji nesuveikė“, – 67 metų A. Merkel sakė vieno Berlyno teatro scenoje, duodama interviu naujienų televizijai „Phoenix“.
Ji priminė palaikiusi ekonomines sankcijas Rusijai dėl 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos, taip pat Vokietijos ir Prancūzijos pastangas išsaugoti Minsko taikos procesą, kuriuo siekta užbaigti konfliktą Ukrainoje.
„Neturiu kaltinti savęs, kad nepakankamai stengiausi, – sakė buvusi kanclerė. – Nemanau, kad turiu sakyti, jog „tai buvo klaida“ – štai kodėl man nėra dėl ko atsiprašyti.“
Veteranė lyderė, per 16 metų valdžioje ne kartą susitikusi su V. Putinu ir rėmusi prekyba pagrįstus, pragmatiškus santykius su Maskva, sakė, kad vasario 24-ąją Kremliaus pradėta invazija į Ukrainą žymėjo „lūžio tašką“.
„Nori sunaikinti Europą“
A. Merkel sakė, kad šiam „brutaliam“ ir neteisėtam agresyviam karui nėra „jokio pateisinimo“, ir pridūrė, kad V. Putinas padarė „didelę klaidą“.
„Jis nori sunaikinti Europą, – perspėjo ji. – Labai svarbu, kad dabar Europos Sąjunga laikytųsi išvien.“
Tačiau buvusi lyderė atmetė kritiką, esą ji padarė klaidą 2008 metais blokuodama Ukrainos stojimą į NATO. Pasak A. Merkel, Kyjivas tuo metu nebuvo pasiruošęs narystei, tad ji norėjusi išvengti „tolesnio eskalavimo“ su V. Putinu, jau tuomet reiškusiu nepasitenkinimą dėl Aljanso plėtros rytų kryptimi.
A. Merkel taip pat teigė, kad 2014–2015 metų Minsko taikos susitarimai, kurie dabar jau yra žlugę, anuomet buvo laikomi geriausia priemone užbaigti kautynėms Rytų Ukrainoje tarp prorusiškų separatistų ir Kyjivo pajėgų.
Taikos procesas „atnešė tam tikrą ramybę“, suteikusią Ukrainai septynerius papildomus metus vystyti demokratiją ir stiprinti savo kariuomenę, sakė ji, siųsdama užuominą apie daugybės pagyrimų sulaukusį Kyjivo gebėjimą priešintis įsiveržusioms Rusijos pajėgoms.
„Narsa ir aistra, su kuria jie kovoja už savo šalį, yra labai įspūdinga“, – sakė A. Merkel ir pridūrė, kad jaučia „didžiausią pagarbą“ Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
A. Merkel tvirtino, kad nėra galimybės išvengti derybų su V. Putinu, nes Rusija, kaip ir Kinija, yra pernelyg didelė, kad ją būtų galima ignoruoti
Tačiau A. Merkel tvirtino, kad nėra galimybės išvengti derybų su V. Putinu, nes Rusija, kaip ir Kinija, yra pernelyg didelė, kad ją būtų galima ignoruoti.
„Turime rasti būdą sugyventi, nepaisant visų mūsų skirtumų“, – pabrėžė ji.
„Kalba iš jėgos pozicijų“
Paklausta apie kritiką, kad politinis principas „pokyčiai per prekybą“, kurio atkakliai laikėsi kelios Vokietijos vyriausybės, iš tikrųjų nepasiteisino, A. Merkel sakė niekuomet neturėjusi iliuzijų, jog glaudūs prekybos ryšiai skatins Rusijoje demokratines reformas.
„Niekada negalvojau, kad Putinas pasikeis dėl prekybos“, – tvirtino ji. Visgi nesugebant pasiekti politinio suartėjimo „palaikyti tam tikrus ekonominius ryšius yra protinga“, pridūrė A. Merkel.
Vadovaujant A. Merkel Vokietija tapo itin priklausoma nuo rusiškų energijos išteklių importo. Ji ilgą laiką kėlė apmaudą sąjungininkams Vakaruose, remdama kontroversišką dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, turėjusį padvigubinti Rusijos dujų tiekimo Vokietijai pajėgumus.
Dabartinio kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vyriausybė šį projektą įšaldė vasario pabaigoje, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Dabar didžiausia Europos ekonomika kartu su partneriais Europos Sąjungoje stengiasi atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos tiekiamos naftos, dujų ir anglių.
Be to, O. Scholzas pažadėjo investuoti 100 mlrd. eurų Vokietijos kariuomenei modernizuoti. Šalies ginkluotosios pajėgos A. Merkel vadovavimo laikais nuolat kentė lėšų stygių.
Socialdemokratas O. Scholzas, A. Merkel vėliausioje koalicinėje vyriausybėje ėjęs finansų ministro pareigas, taip pat žadėjo, kad Vokietija skirs daugiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto gynybai, viršydama NATO nustatytą mažiausią lygį.
A. Merkel sakė palaikanti savo įpėdinio sprendimus ir pažymėjo, kad galia yra „vienintelė kalba, kurią supranta Putinas“.
Duodama šį interviu A. Merkel, kuri Vokietijoje išlieka itin populiari, taip pat pateikė retų užuominų apie asmeninį gyvenimą. Ji sakė mėgstanti viena leisti laiką Baltijos pajūryje, vaikštinėti ir skaityti.
Po 30 metų politinėje arenoje A. Merkel sakė besidžiaugianti, kad jai nebereikia skubėti suspėti iš vieno susitikimo į kitą.
„Asmeniškai jaučiuosi gerai“, – ji sakė klausytojams, nors yra nusiminusi dėl karo Ukrainoje, „kaip ir daugybė kitų žmonių“.
„Savo laiką baigus eiti pareigas įsivaizdavau truputį kitaip“, – pripažino buvusi kanclerė.
