Sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį kreipėsi į teisėsaugą dėl apsaugos priemonių trūkumo.
Kaip pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, trūksta apsaugos priemonių už 912 tūkst. eurų.
„Reaguodami į susidariusią situaciją su Ekstremalių sveikatai situacijų centro komanda kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, prašydami pradėti procesinius veiksmus su tikslu išsiaiškinti šio trūkumo priežastis bei nustatyti kaltus asmenis“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.
Pasak jo, trūksta apsaugos priemonių, kurios buvo užsakytos iš Kinijos už 24 mln. eurų.
„Trūksta beveik 850 tūkst. vienetų prekių: apsauginių akinių, medicininių kepurių, medicininių kaukių, vienkartinių chalatų, vienkartinių pirštinių“, – sakė A. Dulkys.
Tai ministro teigimu, būtų maždaug 20 traukinio vagonų užimantis trūkstamas kiekis. Kaip pranešė ministerija, tiekėjas „Harbin Shangyang Trading Co., Ltd.“ informavo, kad buvo pristatytos visos prekės bei pateikė sąskaitas, pakavimo sąrašus ir Kinijos muitinės eksporto deklaracijos formas, kurios patvirtino visų prekių pristatymą į Lietuvą.
Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė sakė, jog priemonių pristatymą organizavo Susisiekimo ministerija, kuri turėjo jas paskirstyti sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios turėjo pateikti Ekstremalių sveikatai situacijų centrui (ESSC) priėmimo-perdavimo aktus apie gautas ir suskaičiuotas prekes. Kadangi prekių logistika rūpinosi Susisiekimo ministerija, ESSC neturėjo galimybės faktiškai patikrinti prekių kiekių.
„2020 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais asmens apsaugos priemonių likučiai buvo nuosekliai grąžinami būtent šiam centrui. Pagal gautus iš sveikatos priežiūros įstaigų priėmimo-perdavimo aktus būtent ESSC darbuotojai pastebėjo prekių kiekių neatitikimą būtent sutartyje ir sąskaitose nurodytam prekių kiekiui“, – sakė kanclerė.
ESSC šių metų pradžioje pradėjo vertinimą ir nustatinėjo trūkumų apimtis bei jų priežastis.
„Vertinimo metu buvo nustatyta, kokių priemonių ir kiekių trūksta, tačiau, deja, trūkumo priežasčių nustatyti nepavyko“, – sakė J. Grebenkovienė.
„Ką matome pagal priėmimo-perdavimo aktus, yra gauta į įstaigas mažiau priemonių negu iš tikrųjų buvo įsigyta pagal sutartį“, – sakė ji.
Logistiką organizavo Susisiekimo ministerija
ESSC Administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Andrulytė, vadovavusi tyrimui, sakė, jog pirmiausia centras su pretenzija kreipėsi į Kinijos tiekėją, tačiau sausį šis informavo, jog pristatė visas prekes. Tuomet ESSC kreipėsi į Susisiekimo ministeriją ir Muitinės departamentą su prašymu pateikti prekių pristatymo dokumentus.
„Gavus visus dokumentus tiek iš Susisiekimo ministerijos, tiek iš Muitinės departamento buvo sulyginta, dokumentai visi įvertinti ir išaiškėjus, kad yra prekių trūkumas, nesant galimybės nustatyti, kur tas prekių trūkumas atsirado, buvo nuspręsta kreiptis į Generalinę prokuratūrą“, – sakė specialistė.
J. Grebenkovienės teigimu, pateikti dokumentai rodo, jog visos sutartyje nurodytos prekės Lietuvą pasiekė.
„Visame šiame kelyje mes nežinome, kurioje proceso dalyje susiformavo minimas trūkumas. Ir kadangi mes neturime visų oficialių dokumentų, kuriais galėtume pagrįsti visų priemonių kelią. Iš oficialių dokumentų matome, kad būtent tai daliai, kurią įvardijome, tai trūkumo daliai, mes ir neturime visų dokumentų, įrodančių, kurioje proceso dalyje būtent šios prekės yra“, – kalbėjo ji.
„Pagal dokumentus, kiek matome oficialiai, prekės atvyko visos į Lietuvą“, – pridūrė kanclerė.
Jos duomenimis, dalis pervežimų buvo vykdyta Lietuvos pašto, dalis – Susisiekimo ministerijos samdytų privačių tiekėjų, tačiau nėra nustatyta, ar trūkumas susidarė būtent pervežimo metu.
Nustatyti faktiškai gautų prekių kiekio ESSC neturėjo galimybės, nes prekės buvo atgabentos, saugomos ir skirstomos iš AB Lietuvos paštas Logistikos centro. ESSC buvo pristatyti tik prekių likučiai.
ESSC atstovė patvirtino, kad bendrovė „Hoptrans“ buvo šio centro samdyta pervežti prekes iš Lietuvos pašto logistikos sandėlio ir jas saugoti. Kitų Susisiekimo ministerijos samdytų tiekėjų ESSC įvardyti sakė negalinti, nes su jais sutartis sudarė ne šis centras.
„Sutarčių jie mums nepateikė“, – apie tai, ar to buvo klausta Susisiekimo ministerijos, sakė I. Andrulytė.
Anksčiau skelbta, kad Kinijoje iš viso užsakyta 1,8 mln. respiratorių, 5,7 mln. veido kaukių, 1,8 mln. vienkartinių kepuraičių, 0,8 mln. apsauginių akinių, 1,8 mln. vienkartinių chalatų, per 1 mln. apsauginių kombinezonų su gobtuvu, 15 mln. vienkartinių pirštinių, 3,6 mln. antbačių.
Šis užsakymas buvo atliktas ankstesnės buvusios premjero Sauliaus Skvernelio vadovautos Vyriausybės darbo metu.
Aurelijus Veryga sako neturintis žinių, kad būtų galėjusios dingti apsaugos priemonės
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako neturintis žinių, kad būtų galėjusios dingti apsaugos priemonės, tačiau pažymi, kad logistikos procesas pandemijos pradžioje buvo sudėtingas.
„Aš tikrai nežinau turinio, nežinau, apie kokias priemones kalbama, ko ir kas pasigedo, pradžioj tik priminsiu, kad tikrai logistika buvo sudėtinga. Buvo lėktuvais gabenama, geležinkeliu, daug prekių buvo saugoma Lietuvos pašto sandėliuose, iš pradžių net ne Ekstremalių situacijų centro sandėliuose“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė A. Veryga.
„Tikrai nebuvo labai paprasta viską skaičiuot, žiūrėt, todėl negaliu detalių pakomentuot, nes nežinau, nei ko ten pasigedo, nei kokiam etape pasigesta“, – teigė buvęs ministras.
Sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį pranešė, jog kreipėsi į teisėsaugą dėl apsaugos priemonių trūkumo. Anot sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, trūksta apsaugos priemonių už 912 tūkst. eurų. Pasak jo, trūksta apsaugos priemonių, kurios buvo užsakytos iš Kinijos už 24 mln. eurų.
