Rusijos svarstymai dislokuoti branduolinį ginklą Karaliaučiuje „atrodo gana keistai“, nes jis „visada buvo laikomas Kaliningrado srityje“, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Ten jie laiko branduolinį ginklą, nešėjus, turi sandėlius. Tarptautinė bendruomenė, regiono šalys tą puikiai žino. (…) Tai yra gąsdinimo priemonė“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras.
„Dabartiniai Rusijos grasinimai atrodo gana keistai, kai žinom, kad, nesant dabartinės saugumo situacijos, jie tą ginklą laiko 100 kilometrų nuo Lietuvos sienos“, – pridūrė jis.
„Branduolinis ginklas buvo visada laikomas Kaliningrado srityje“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Naujienų agentūra „Reuters“ ketvirtadienį citavo buvusį Rusijos premjerą, nacionalinio saugumo tarybos vadovą Dmitrijų Medvedevą, teigusį, jog Švedijai ir Suomijai prisijungus prie NATO Maskva atsisakytų įsipareigojimų Baltijos jūros regione nedislokuoti branduolinių ginklų.
Nebegalima kalbėti apie Baltijos regiono statusą be branduolinių ginklų
„Nebegalima kalbėti apie Baltijos regiono statusą be branduolinių ginklų – reikia atkurti pusiausvyrą, – sakė jis. – Iki šios dienos Rusija tokių priemonių nesiėmė ir nesiruošė.“
Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad Kaliningrado sritis ir taip „yra labai militarizuota zona jau labai daug metų“.
„Kad Rusija grasina – nieko naujo“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.
Rusijos karas Ukrainoje radikaliai pakeitė Suomijos ir kaimyninės Švedijos visuomenių bei politikų nuomonę dėl nepriklausymo jokioms gynybinėms organizacijoms. Šios šalys vertina galimybes artimiausiu metu pateikti paraiškas dėl narystės Aljanse.
