Lietuvai ieškant sąjungininkių, kurios prisidėtų prie neseniai sutarto rotacinio oro gynybos modelio Baltijos šalyse, krašto apsaugos ministras sako besitikintis, kad šių pajėgumų atsiųs Suomija ir NATO nare turinti tapti Švedija.
„Žiūrime ir į naujas NATO nares, ir būsimas NATO nares, be abejonės, ir Suomiją, ir Švediją, kurios turi tam tikras galimybes“, – interviu BNS sakė Arvydas Anušauskas.
„Aš manau, kad jos tikrai neatsisakys dalyvauti šiame modelyje. Bet reikia tiesiog laiko viską sudėlioti į vietas“, – pridūrė jis.
NATO šalys šiemet birželį sutarė dėl oro gynybos modelio, taip atsakydamos į Baltijos valstybių siekius, kad sąjungininkai sustiprintų oro gynybą regione.
Turint omenyje oro gynybos ginkluotės trūkumą, Baltijos šalys pasiūlė oro gynybos pajėgumus dislokuoti rotaciniu principu. Tai reiškia, kad vis kita Vakarų partnerė galėtų karinę techniką pakaitomis siųsti vis į kitą Baltijos šalį.
Pasak Baltijos šalių, tai leistų pereiti nuo beveik 20 metų trunkančios NATO oro policijos į oro gynybos misiją.
A. Anušausko teigimu, galinčias kitose šalyse dislokuoti oro gynybos ginkluotę valstybes galima suskaičiuoti „ant vienos rankos pirštų“.
„Žinoma, mes kreipėmės, deramės, raginame, kalbamės visais lygiais, bet dar negalėčiau pasakyti, kad turime konkrečių įsipareigojimų laikinam dislokavimui. Bet aš manau, kad tas laikas ateis“, – teigė krašto apsaugos ministras.
– Ministre, šią vasarą žiniasklaida mirgėjo nuo pranešimų, kad po NBA sezono atlikti karinės tarnybos prisistatė Suomijos krepšinio superžvaigždė Lauri Markkanenas. Šauktinių tarnybą atlieka ir korėjietiško popso žvaigždės BTS. Aišku, šaukimo sistemos skirtingose šalyse yra skirtingos, bet Lietuvos krepšininkas Domantas Sabonis ne vienus metus yra atsidūręs šauktinių sąrašuose, tačiau, tikėtina, išvengtų tarnybos bet kokiu atveju, nes įrodytų, jog tarnaudamas devynis mėnesius patirtų didelę žalą. Naujoje Krašto apsaugos ministerijos siūlomoje šaukimo pertvarkoje tokią išimtį siūloma palikti. Kodėl?
– Nesakyčiau, kad siūloma palikti. Kiekvienas šauktinis turi teisę, jeigu negali tuo metu atlikti tarnybos, įrodyti galimą žalą. Tai aš negalėčiau patvirtinti, kad didelis uždarbis būtų ta priežastis, kuri leistų neatlikti šauktinių tarnybos, nes žmonės irgi kreipiasi su nemažais uždarbiais, įrodinėja, bet paskui vis tiek atlieka šauktinių tarnybą.
Norėčiau pabrėžti, kad vis dėlto pas mus grįžta nemažai jaunuolių atlikti šauktinių tarnybos.
Kas svarbiausia šioje reformoje – tai tikslas. Tikslas, kad padidėtų šauktinių skaičius ir kartu padidėtų galimybės ruošti aktyvųjį rezervą, daugiau jaunuolių būtų pritraukti į profesinę karo tarnybą, nes šauktiniai yra tas pagrindas, iš kurio vėliau jie eina į profesinę karo tarnybą. Dažniausiai apie pusė jaunuolių bent jau pamėgina žengti žingsnius profesinėje tarnyboje.
– Bet ar nemanote, kad žinomų žmonių tarnyba kaip tik prisidėtų prie šauktinių tarnybos patrauklumo, o ir profesinės tarnybos patrauklumo?
– Neabejoju, bet šiuo atveju mūsų sistema yra tokia, kokia yra, joje yra išimtis studijuojantiesiems ir panašiai. Po šauktinių reformos išimčių nebus, tačiau tai nereiškia, kad žmogus negalės studijuoti. Jis studijuos, tiesiog bus pasiūlytos alternatyvos, (…) kaip, kada, kokios trukmės šauktinių tarnybą atlikti. Ir dabar, pabrėžiu, 2,6 tūkst. studentų atlieka šią tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose ir dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose. Ir vienu, ir kitu atveju tokia tarnyba trunka trejus metus.
– Grįžtant prie tų atvejų, kai šauktiniams tarnyba atidedama dėl didelės žalos. Suprantu, kad yra speciali komisija, kuri nagrinėja tokius atvejus. Kodėl šia prasme nesvarstėte nieko keisti ir galbūt nenumatyti tarnybos išimčių žmonėms, kurie, na nežinau, kitais būdais garsina Lietuvą ar daro jai nuopelnus?
– Šiuo atveju tai nėra išimtis. Tai yra žmogaus teisė apeliuoti, pagrindžiant, kodėl jis negali tuo metu atlikti tarnybos. (…) Šimtus atvejų tokių tenka svarstyti. Išimčių nėra daug, jos daugiau vienetinės, bet kreipiasi iš tikrųjų šimtai. Kartais pasitaiko labai pagrįstų atvejų, kai šaukimo komisija kokių nors dokumentų nepamatė arba jie nebuvo pateikti, ir tikrai būna tokie komplikuoti atvejai, kai žmogus, pavyzdžiui, po sunkios ligos patenka (į sąrašą – BNS), na, kažkas kažkur nesužiūrėjo. Dabar gi bus galimybės matyti ir pilnas ligos istorijas, ir taip toliau, kad prieš šaukimą žmonės staiga nepasidarytų ne kokios sveikatos.
– Šauktinių reforma leis padidinti rezervą, bet daliai jaunuolių tarnyba sutrumpės iki šešių mėnesių. Pati krašto apsaugos sistema skaičiuoja, kad tokių šešis mėnesius tarnaujančiųjų gali būti iki pusės visų šauktinių. Ar nerizikuojate karinio parengimo kokybe dėl didesnio rezervo?
– Pirmiausia turiu pasakyti, kad visa reforma yra kariuomenės patvirtinta, ir karinio patarimo dalis šiuo atveju. Kai kalbame apie dalies šauktinių tarnybą šešis mėnesius, be abejo, turima galvoje, ką jie per tuos šešis mėnesius įgauna ir ką įgauna per likusius tris. Tai šiuo atveju vis tiek nemenka dalis šauktinių tarnaus tuos devynis mėnesius, tiesiog jiems bus kitokios sąlygos, tai yra profesinės karo tarnybos kario atlyginimas.
Manau, kad tai irgi tam tikra prasme šauktinių tarnybos patrauklumas. Po šešių mėnesių, norintieji gauti profesinės karo tarnybos kario atlygį, galės dar tris mėnesius tarnauti. Tad nevadinčiau to sutrumpinimu, vadinčiau tai sąlygų, ko gero, pagerinimu ir paskatinimu.
– Na, turbūt, kaip pažiūrėsi, nes tuo pačiu asmuo galės pasirinkti po šešių mėnesių palikti tarnybą. Minėjote karinį patarimą, minėjote, kad reforma siūloma pagal kariuomenės rekomendacijas. Kiek jums apskritai svarbus karinis patarimas jūsų veikloje?
– Na, aš manau, kad politikai turi juo vadovautis, nes priešingu atveju galima pradėti manipuliuoti kartais savo nežinojimu, nes iš nežinojimo daug kyla bėdų. Politikai tikrai ne visi žino karinius niuansus, karinius aspektus, dėl to karinis patarimas tiesiog būtinas, juo labiau, kad jį teikia ne vienas žmogus. Tam yra visas štabas, jo skyriai, specialistai, kurie daugybę metų dirba toje srityje, jie tikrai išmano tas sritis, jie turi kontaktus, jie turi partnerius užsienyje. Iš to gimsta tas karinis patarimas, kuris, aš manau, politikams yra naudingas.
– Ar esate nors kartą neatsižvelgęs į karinį patarimą?
– Žinote, būna visokių atvejų, bet dabar negalėčiau įvardyti.
– Kiek jums svarbi jūsų veikloje, taip, kaip jūs ją suprantate, civilinė kariuomenės kontrolė?
– Aš manyčiau, kad vis dėlto ir kariuomenėje taip suprantama, čia yra esmė demokratinėje valstybėje. Vis dėlto valdžios keičiasi, politikai keičiasi, ministrai keičiasi, partijos keičiasi ir vis tiek kariuomenė yra atskaitinga, pavyzdžiui, ir tam ministrui, tam prezidentui, nesvarbu, kas jie bebūtų kaip asmenys, bet jie yra demokratiniu būdu išrinkti. Aš manau, tas principas kariuomenėje yra labai stipriai įsisavintas. (…)
– Sekmadienį baigėsi konservatorių inicijuotas kandidatų kėlimo į pirminius prezidento rinkimus procesas. Negaliu nepaklausti, esate 42 skyrių paminėtas kaip galimas kandidatas, tai yra daugiau nei pusė iš 70 skyrių. Na, nemažai pasitikėjimo, tai ar eisite?
– Žinote, pagal mūsų įstatus, nors ir vienas skyrius paminėtų, vis tiek tas paminėtas žmogus turi teisę kelti savo kandidatūrą pirminiuose rinkimuose. Čia ne skyrių skaičius yra esmė, o vienaip ar kitaip mini pavardę, rodo pasitikėjimo avansą, tačiau, matyt, apsispręsiu ir paskelbsiu tuo metu, kai jau bus oficialus kvietimas apsispręsti dėl dalyvavimo taip vadinamuosiuose praimariuose. (…)
– Ministre, kita tema. Vyriausybė šią savaitę pritars ir turėtų teikti Seimui dokumentą, kuris vadinasi Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programa, kuri būtų įgyvendinama iki 2030 metų. Gana išsamus dokumentas, plėtros prasme ten didelių naujienų nėra, bet ten parašyta, kad dabartinis krašto apsaugos sistemos finansavimas, kuris siekia 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), laikytinas minimaliu. Ir už tokį sakinį balsuos Seimas. Jeigu Seimas tam pritars, ar jūs tai priimsite kaip parlamento politinį įsipareigojimą didinti gynybos finansavimą?
– Turiu pasakyti, kad taip, įrašyta, teisingai pastebėjote. Šiuo metu jeigu pridėtume tas lėšas, kurios skirtos priimančiosios šalies infrastruktūrai (ir yra finansuojamos – BNS) iš bankų solidarumo mokesčio, (…) procentas siekia 2,76 proc. BVP.
– Bet solidarumo įnašas bus renkamas iki 2025 metų.
– Taip, tai nėra toks tvarus (finansavimas – BNS), bet leidžia mums padaryti daug darbų. Šiaip jau biudžetas 2,52 BVP irgi leidžia vystytis kariuomenei, galbūt nedaug naujų pajėgumų įsigyti, bet vystytis leidžia. Galiu pasakyti, kad per dvejus metus, kai padidėjo dvigubai pinigų kiekis, ne procentai, bet pinigų kiekis, tai sąnaudos priimančios šalies infrastruktūrai, mūsų kariuomenės infrastruktūrai išaugo 20 kartų, sąnaudos amunicijai įsigyti (…) trigubai padidėjo. (…)
Tas pinigų kiekis leido išspręsti daugelį metų kariuomenę lydėjusias problemas, infrastruktūros trūkumą. Kalbame apie šauktinių reformą, bet turime suprasti, kad nevystydami infrastruktūros tų šauktinių mes neturėtume, tiesiog kur padėti. (…)
– Kaip sekasi derybos su Vokietija dėl brigados nuolatinio dislokavimo? Kaip žinia, jis turėtų prasidėti kitų metų pradžioje, kaip pažadėjo Lietuvoje viešėjęs Vokietijos kariuomenės vadas.
– Galėčiau apibūdinti vienu žodžiu – gerai.
– Kada sulauksime konkretesnių žinių?
– Sulauksite. Išties yra toks susitarimas. Derybos vyksta gerai, planus matome, Vokietija tikrai labai stiprius įsipareigojimus prisiėmusi. Vokietijos pusė paviešins gal ne viską, bet esmines detales. Tiesiog mes luktelkime, kol Vokietija galutinai suderinusi planus paviešins būtent Bundestage savo politikams.
– Kokią infrastruktūrą vokiečiams yra įsipareigojusi įrengti Lietuva, turiu galvoje vadinamąjį socialinį paketą, kad nuolatinis dislokavimas gana ilgomis rotacijomis būtų įmanomas?
– Čia ir bus susitarimo reikalas, dabar nekalbėkime apie įsipareigojimus, tiesiog reikia sutarti, ko, kam, kiek ir kada. (…)
– Vyriausybės koridoriuose vis dėlto verda kalbos, kad Vokietijos pageidavimai tai socialinei infrastruktūrai yra gana dideli, o galbūt ir nepatempiami Lietuvos pusei. Ar galite tai patvirtinti?
– Nu žinokite, dar niekas nežino. Man keista, kad kalba apie tuos dalykus, kurių nežino. Būtų gerai, kad žmonės kalbėtų tik apie tai, ką žino.
– Kalbant dar apie sąjungininkų paramą Lietuvai, visai neseniai NATO sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio, kai šalys sąjungininkės skiria ginkluotę ir karius oro regiono gynybai. Suprantu, kad kalbama apie rotacinį dislokavimą tam tikrų pajėgumų, bet to dislokavimo galimybės priklauso, kaip šalys dvišaliu ar daugiašaliu pagrindu dėl to susitars.
– Savanoriškumo principu.
– Gal galite pasakyti, kaip sekasi tos derybos su sąjungininkais?
– Europoje nėra daug šalių, kurios turi oro gynybos priemonių priemonių pakankamą kiekį, kad galėtų rotuoti. Jas galima suskaičiuoti, na, sakyčiau, ant vienos rankos pirštų. Žinoma, mes kreipėmės, deramės, raginame, kalbamės visais lygiais, bet dar negalėčiau pasakyti, kad turime konkrečių įsipareigojimų laikinam dislokavimui. Bet aš manau, kad tas laikas ateis, juo labiau, kad kalbasi ir latviai, ir estai, nes ir juos šis modelis liečia.
– Ir jos turbūt kalbasi su tomis pačiomis valstybėmis, kurių yra labai ribotas kiekis.
– Žinoma. Aš irgi pastarąjį kartą, kai kalbėjau su mūsų sąjungininkių ambasadoriais, teko priminti šį klausimą. Žiūrime ir į naujas NATO nares, ir būsimas NATO nares, be abejonės, ir į Suomiją, ir į Švediją, kurios turi tam tikras galimybes. Manau, kad jos tikrai neatsisakys dalyvauti šiame modelyje. Bet reikia tiesiog laiko viską sudėlioti į vietas.
– Vengrijos premjeras neseniai pareiškė, kad Švedijos narystės NATO ratifikavimui nėra skubos. Turkija taip pat neskuba ratifikuoti, nors pažadėjo priimti sprendimus prieš pat NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. Ką norite toms šalims pasakyti?
– Tie pareiškimai, pirmiausia, jie yra keisti. Ką reiškia, kad nėra skubos, jeigu šalys pareiškė norą (įstoti – BNS)? Ten gal yra tik kontekstas šiek tiek kitoks – kad neskubės su procedūromis, vyks įprastine tvarka ir vis tiek bus tas priimtas sprendimas, bent aš taip supratau žiūrėdamas tą originalų tekstą.
Bet kartais tokie pareiškimai Ukrainos karo fone atrodo keisti. Kaip galima apeliuoti į žmogaus teisių pažeidimus, tautinių mažumų pažeidžiamas teises, kai ukrainiečių teisės yra naikinamos kartu su žmonėmis? Aš manau, čia yra esminis dalykas.
– Ministre, Lietuva Vokietijai visai neseniai, prieš kelis mėnesius išsiuntė ketinimų laišką dėl galimybės įstoti į šalių klubą, kurios kartu pirktų „Leopard“ tankus. Gal vokiečiai jau grįžo su atsakymais apie šias galimybes?
– Tas procesas vyksta. Žinoma, kaip numatyta, vyko ir susitikimai, kalbos, ir gauta informacija papildomai. Čia nebus toks greitas, savaitėmis ar mėnesiais skaičiuojamas procesas, nes kitos valstybės irgi skaičiuojasi pinigus, ieško politinio sutarimo. Ne mes vieni šiuo atveju sprendžiame šį klausimą, nes kai dalyje Europos šalių nebėra tokio dinamiško BVP kilimo kaip anksčiau, tai iš tikrųjų tas piniginis klausimas bus esminis.
– Kada sužinosime daugiau? Ar jau kai sutartis bus pasirašoma?
– Ne, ne. Be abejonės, visos institucijos ir Valstybės gynimo taryba į tai yra įtrauktos, įsitraukusios, tai tie sprendimai ankčiau ar vėliau bus. Bet, kaip minėjau, yra piniginis klausimas.
– O koks tas piniginis klausimas? Aš suprantu, kad tai brangus įsigijimas, bet ką turite omenyje, apie tai kalbėdamas?
– Tai yra tvarių lėšų, tvarių pajamų (klausimas). Juk puikiai suprantame, kad norint ką nors įsigyti, reikalingi tie pinigai ir ne vienus metus, nes mes vienu ypu negalime didelių pirkinių daryti. Tada reikia arba ko nors atsisakyti ir pakeisti tuo, bet reikalas tas, kad kariuomenė nėra vieno ginklo kariuomenė. (…) Reikia visko, jeigu kalbame apie efektyvią gynybą – ir oro gynybos, ir šarvuotos technikos, visko reikia. Ir paties kario aprūpinimui visko reikia.
– Ministre, ar jūsų žinutė yra ta, kad krašto apsaugos sistemos finansavimui esant 2,52 proc. BVP tankų Lietuvai įsigyti nepavyks?
– (…) Šiuo metu ne, bet įsigyjant, ką esame suplanavę iki 2027–2028 metų, kas yra mūsų planuose, be abejonės, kažkokiu metu jau šioje dešimtmečio pabaigoje, žinoma, kad atsiras lėšų, nes ir ekonomika tada, ir pinigų kiekis, kaip sakoma, didėja. Tačiau čia įsigyjant ginkluotę reikia būti toje kompanijoje, toje šalių eilėje, (…) nes priešingu atveju tiesiog keliaujame į eilės galą, į ketvirto dešimtmečio vidurį.
– Teisingai suprantu, kad sprendimas dėl įsigijimo turi būti priimtas greitai?
– Čia nėra greičio klausimas, bet turime turėti atvirą kontraktą, kad kai turėsime galimybes jau įsigyti tankus, kad mes būtume toje šalių grupėje.
– Ir tai reikalinga padaryti anksčiau nei 2027 metai, kada krašto apsaugos sistemoje atlaisvės pinigų nuo kitų pirkimų?
– Be abejo, čia jau kitais metais.
– Tai kiek turi augti krašto apsaugos sistemos finansavimas, kad Lietuva įsigytų tankų tokiu greičiu, kokiu jūs pageidatumėte?
– Jeigu mes kalbame apie, pavyzdžiui, tą solidarumo mokestį, tai net jeigu tai būtų to paties dydžio (finansavimas – BNS), tai irgi jau būtų didelė paspirtis. Aš jau nekalbu apie 3 proc. BVP. Netgi dabartinis finansavimo dydis irgi tenkintų, jeigu ekonomika augtų pakankamai sparčiai.
– Nors dirbate Vyriausybėje, kartais susidaro įspūdis, kad nesate tarp artimiausių žmonių su ministre pirmininke ar užsienio reikalų ministru, kuris yra jus delegavusios partijos lyderis. Ar susiduriate su kokiais nors esminiais nesutarimais?
– Čia klausimas apie santykius. Mes kiekvienas dirbame savo sferoje, čia gi ne draugystės klausimas. (…) Su premjere ir užsienio reikalų ministru mes turime daug darbinių reikalų, juos ir sprendžiame darbine tvarka, aš tame nematau jokių problemų.
– Ar nejutote, kad užsienio reikalų ministras kartais mėgindavo padirbti jūsų darbą?
– Padirbti mano darbą?
– Na, pavyzdžiui, kalbant apie Vokietijos brigadą.
– Praktiškai tai neįmanoma. Jeigu paklaustumėte Vokietijos pusės, jie pasakytų, kas tą darbą dirbo. (…)
– Ačiū už pokalbį.
