Kiekvienose šv. Mišiose, žvelgdamas nuo altoriaus į tikinčiuosius, Bergeno Šv. Pauliaus katalikų bažnyčios klebonas, reguliariųjų atgailos kanauninkų kunigas Aloisas Brodersenas, mato daugiau kaip 120 tautybių žmones. „Kiekvienose šventosiose Mišiose, kai nuo altoriaus žvelgiu į bažnyčią, matau priešais save visą pasaulį“, – pasakojo jis.
Pasak kunigo, šiandien parapijoje išsipildė prieš beveik 150 metų jos steigėjų puoselėta vizija. Nors XIX a. aštuntajame dešimtmetyje pastatyta bažnyčia galėjo sutalpinti daugiau kaip 300 žmonių, tuo metu Bergeno katalikų bendruomenę sudarė vos kelios dešimtys tikinčiųjų. Steigėjai tikėjosi, kad ji taps katalikų misijų atramos tašku Norvegijoje.
Šiuo metu Šv. Pauliaus parapijoje yra beveik 20 tūkst. katalikų iš daugiau kaip 120 šalių. „Didžiausia dovana – matyti žmones iš visų pasaulio kampelių, susiburiančius darbuotis dėl Kristaus, jų pamaldumą ir ištikimybę tikėjimui“, – pabrėžė kun. A. Brodersenas.
Birželio 28 dieną Oslo vyskupas Fredrikas Hansenas iškilmingai konsekravo Šv. Pauliaus bažnyčią, praėjus pusantro šimtmečio nuo jos atidarymo pamaldoms. Taip buvo užbaigtas istorinis procesas, kuris XIX amžiuje liko neįvykdytas dėl dvasininkų trūkumo.
Šv. Pauliaus parapija buvo įkurta 1858 metais, gavus popiežiaus Pijaus IX palaiminimą. Augant katalikų bendruomenei, 1864 metais pradėta statyti nuolatinė bažnyčia pagal italų architekto Edoardo A. Mellos projektą. Statyba truko dvylika metų, o ją finansuoti padėjo tarptautinė lėšų rinkimo kampanija, sulaukusi popiežiaus Pijaus IX, Austrijos imperatoriaus Pranciškaus Juozapo, Norvegijos ir Švedijos karalienės Žozefinos bei katalikų iš įvairių Europos šalių paramos.
Pirmosios šv. Mišios naujojoje bažnyčioje buvo aukojamos 1876 m. birželio 30 dieną. Tuo metu laikraštis „Bergens Tidende“ ją pavadino „vienais gražiausių maldos namų visoje šalyje“. Vis dėlto pati bažnyčia nebuvo konsekruota, nes apeigoms reikėjo vyskupo ir 14 kunigų, o tokio dvasininkų skaičiaus tuomet dar neturėjo besiformuojanti Bergeno katalikų bendruomenė. Altorius buvo konsekruotas tik 1972 metais.
Vyskupo F. Hanseno teigimu, birželio 28-osios konsekracija reiškia kur kas daugiau nei istorinio praleidimo ištaisymą. „Tai daugelio žmonių per daugelį metų atlikto darbo užbaigimas“, – pažymėjo jis. Cituodamas Kristaus žodžius, kad „vienas sėja, o kitas pjauna“, vyskupas pabrėžė, jog dabartiniai katalikai tęsia ankstesnių kartų pradėtą Bažnyčios misiją vakarų Norvegijoje.
Jis taip pat išreiškė viltį, kad jubiliejus paskatins naują evangelizacijos etapą. Beveik 20 tūkst. tikinčiųjų vienijančioje parapijoje tarnauja 10 kunigų, septynios vienuolės, veikia dvi mokyklos, daugybė tautinių bendruomenių ir nuolat plečiama katechezės programa. Pasak vyskupo, parapijos misija – „mokyti tikėjimo, švęsti sakramentus ir kurti parapijos bendruomenę“, o bendras ir entuziastingas katalikų tikėjimo liudijimas yra itin svarbus vis labiau sekuliarėjančioje visuomenėje.
Nuo 1976 metų, kai parapijoje buvo apie 1,1 tūkst. tikinčiųjų, ji išaugo iki beveik 20 tūkst. narių. Didžiausią augimą lėmė imigracija iš Vietnamo, Indijos, Čilės, Filipinų, Lenkijos, Lietuvos ir daugelio kitų šalių. Šv. Mišios parapijoje aukojamos norvegų, vietnamiečių, ispanų, prancūzų, lenkų, lietuvių, tamilų ir tagalų kalbomis.
Kun. A. Broderseno įsitikinimu, kultūrų įvairovė ne skaldo, o stiprina Bažnyčią. „Įmanoma, nepaisant kalbos, kultūros ir kitų skirtumų, dirbti kartu. Įmanoma būti viena Kristuje“, – teigė jis. Kunigas atkreipė dėmesį, kad žmonės, išvydę bažnyčią tokią pilną, jog daliai tikinčiųjų tenka stovėti lauke, nes viduje nebelieka vietos, pamato reiškinį, kuris šiandien daugelyje Vakarų Europos vietų jau tapo retenybe. „Matau visą pasaulį, susivienijusį garbinime“, – apibendrino jis.
