Vasario 22 d. ryte Leonas XIV Romos Švč. Jėzaus Širdies bazilikoje, prigludusioje prie centrinės miesto „Termini“ stoties, aukojo šv. Mišias ir susitiko su parapijos bendruomene, kuria rūpinasi saleziečiai.
Sekmadienio liturgija šiuo Gyvenimo Žodžiu kviečia mus matyti gavėnią kaip šviesų kelią, kuriuo eidami su malda, pasninkaudami ir dalydami labdarą galime atnaujinti savo bendradarbiavimą su Viešpačiu, kad mūsų gyvenimas būtų šedevras. Reikia leisti Viešpačiui pašalinti dėmes ir išgydyti žaizdas, kurias nuodėmė galėjo palikti mūsų gyvenime, ir stengtis, kad jis pražystų ir meilės pilnatvėje, vieninteliame tikros laimės šaltinyje, atskleistų visą grožį.
Taip, šis kelias yra reiklus ir rizikuojame pasiduoti arba susižavėti lengvesniais pasitenkinimą teikiančiais keliais, kaip kad turtas, šlovė ar valdžia, kuriais buvo gundomas ir pats Jėzus. Visgi tai yra tik menki pakaitalai to džiaugsmo, kuriam esame sukurti, ir galiausiai neišvengiamai jie palieka mus amžinai nepatenkintus, neramius ir tuščius.
Todėl atgaila, šv. Pauliaus VI žodžiais sakė popiežius Leonas, nesusilpnina mūsų žmogiškumo, bet, kreipdama jį link meilės ir Viešpaties, praturtina, ištyrina ir sustiprina. Atgaila leidžia suprasti savo ribas, rasti jėgų jas peržengti ir siekti didesnės bendrystės su Dievu ir artimu, padedant pačiam Dievui.
Šiuo malonės metu dosniai, malda ir gailestingumo darbais praktikuokime bendrystę.
Šiuo malonės metu dosniai, malda ir gailestingumo darbais praktikuokime bendrystę. Suteikime vietos tylai. Išjunkime kuriam laikui televizorius, radijo aparatus, išmaniuosius telefonus. Medituokime Dievo Žodį, naudokimės Sakramentais. Klausykime Šventosios Dvasios balso, kuris kalba mūsų širdyse, ir klausykimės vieni kitų šeimose, darbo vietose, bendruomenėse. Skirkime laiko tiems, kurie yra vieniši, ypač pagyvenusiems, vargšams, ligoniams. Atsisakykime paviršutinių, nereikalingų dalykų ir dalinkimės tuo, ką sutaupome, su tais, kuriems trūksta būtiniausių.
Tada mūsų malda, ištarta nuolankiai ir su meile, pasninkaujant ir duodant išmaldą, susilaikant ir atleidžiant, duodant gera ir negrąžinant to, kas pikta, tolinantis nuo blogio ir darant gera ( žr. Pamokslas 206, 3), pasieks Dangų ir suteiks mums ramybę, šv. Augustino žodžiais užtikrino Leonas XIV.
„Savo gavėnios kelią patikėkime Mergelei Marijai, savo vaikams išmėginimų keliu visada padedančiai Motinai“, – sakė popiežius.
