Šiaurės rytų Nigerijoje katalikų bažnyčios išgyvena tikinčiųjų antplūdį – vyskupai praneša, kad žmonės sugrįžta „tūkstančiais, ne šimtais“, nepaisant daugiau nei dešimtmetį trunkančio žiauraus smurto.
Maidugurio vyskupijos (Borno valstija) vyskupai Oliveris Doeme (Oliveris Doemė) ir Johnas Bakeni (Džonas Bakenis) katalikiškai labdaros organizacijai „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ („Aid to the Church in Need“, ACN) sakė, kad parapijų bendruomenės jau viršija iki sukilimo buvusį lygį, nepaisant metų metus trukusių perkėlimų, žudynių ir niokojimo.
Maiduguris yra „Boko Haram“ gimtinė – ši teroristinė grupuotė nuo 2009 m. vykdo smurto kampaniją, per kurią, kaip manoma, žuvo apie 20 000 žmonių, o daugiau nei du milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Pasak vyskupo, smurto įkarštyje iš vyskupijos buvo priversti pasitraukti daugiau kaip 90 000 katalikų, o per tūkstantį jų buvo nužudyta. Be to, buvo sunaikinta daugiau nei 210 bažnyčių.
Tačiau šiandien, pasak vyskupų, situacija iš esmės pasikeitusi. „Mūsų žmonių tikėjimas yra nepajudinamas, – ACN sakė vyskupas Doeme. – Katalikų skaičius mūsų vyskupijoje dabar yra didesnis nei prieš „Boko Haram“ krizę.“
smurto įkarštyje iš vyskupijos buvo priversti pasitraukti daugiau kaip 90 000 katalikų, o per tūkstantį jų buvo nužudyta. Be to, buvo sunaikinta daugiau nei 210 bažnyčių.
Jis nurodė, kad dvasinis atgimimas matomas išaugusiame santuokų, Pirmosios Komunijos ir krikštų skaičiuje – vien vaikų krikštų skaičius pasiekė 1 000.
Vienu iš šio atsinaujinimo centrų tapo Whuabazhi piligrimų centras, įkurtas padedant ACN, kuris dabar sutraukia rekordinį maldininkų skaičių.
Vyskupai teigė, kad tai vieta, kur „žmonės sugrįžta išgydyti“, ir kad centras teikia viltį bei kryptį, ypač jaunimui.
Sunkiausiais sukilimo metais, ypač 2009–2014 m., krikščionių bendruomenės regione patyrė organizuotus išpuolius, ištuštinusius ištisus kaimus. Iš 279 pagrobtų asmenų, tarp jų ir vaikų, šimtas iki šiol nėra sugrįžę.
Iš 279 pagrobtų asmenų, tarp jų ir vaikų, šimtas iki šiol nėra sugrįžę.
Pasak vyskupo Doeme, kai kurie jauni vyrai buvo prievarta įtraukti į ekstremistų gretas ir iki šiol laikomi dingusiais.
Nepaisant to, dvasininkai ir toliau vykdavo į kaimo bendruomenes teikti sakramentų, dažnai rizikuodami savo gyvybe.
Vyskupas teigė, kad persekiojimas paradoksaliai sustiprino Bažnyčią. „Kai Bažnyčia susiduria su persekiojimu, žmonės tampa gyvesni, jų tikėjimas – aktyvesnis, – sakė jis ACN. – Nepaisant šūvių… bombų išpuolių… nuolatinių atakų… vis tiek matysite juos einančius į Mišias ir priimančius sakramentus.“
Nors Maiduguryje saugumo padėtis, palyginti su kitais regionais, yra „pagerėjusi“, vyskupas Bakeni perspėjo, kad didelė Nigerijos dalis išlieka itin nestabili.
„Virš mūsų šalies tvyro baimės, nerimo ir nesaugumo debesis, – sakė jis. – Kiekvieną dieną Nigerijoje žmonės žudomi, grobiami ar pagrobiami. Tai tapo kasdienybe.“
Kitose šalies dalyse katalikų vadovai atnaujino raginimus valdžiai imtis ryžtingesnių veiksmų stabdant smurtą.
Tarabos valstijoje per pastaruosius išpuolius, dėl kurių kaltinami kovotojai fulanių piemenys, žuvo 10 kaimo gyventojų, o ištisos bendruomenės buvo nusiaubtos.
Vukarės vyskupijos dvasininkai praneša, kad per pastaruosius mėnesius žuvo daugiau nei 100 žmonių, sudeginta per 200 bažnyčių ir gyvenviečių, o dešimtys tūkstančių buvo priversti palikti namus.
Popiežius Leonas XIV taip pat išreiškė liūdesį dėl besitęsiančio kraujo praliejimo ir paragino melstis už taiką.
Šiame kontekste Bažnyčios atgimimas Maiduguryje vietos vadovams atrodo išskirtinis.
„Įprastai, kai žmonės susiduria su smurtu, bažnyčios turėtų tuštėti, – sakė vyskupas Bakeni. – Tačiau matome priešingą vaizdą.“ Jis pridūrė: „Kad ir koks sunkus būtų persekiojimas, tokie yra mūsų liudijimai – tikėjimo, išbandyto tikėjimo liudijimai.“
