Šv. Pijaus X brolija (FSSPX) laikosi sprendimo liepos 1 d. įšventinti vyskupus – net ir be popiežiško mandato. Brolija taip pat atmeta sąlygas dialogui su Vatikanu, kaip matyti iš ketvirtadienį paskelbto laiško.
Kunigas Davide Pagliarani (Davidas Paljaranis), Šv. Pijaus X brolijos generalinis vyresnysis, pareiškė negalintis „intelektualinio sąžiningumo ir kunigiškos ištikimybės Dievui bei sieloms vardan […] nei priimti perspektyvos ar tikslų, kuriais vadovaudamasi dikasterija (Tikėjimo mokymo dikasterija, – red. past.) dabartinėmis aplinkybėmis siūlo atnaujinti dialogą, nei sutikti su liepos 1 d. datos atidėjimu“.
Jo teigimu, tik tada, kai brolija vasario 2 d. paskelbė apie planuojamas vyskupų šventimus, Roma pasiūlė atnaujinti dialogą, kuris todėl atrodo vilkinamas ir sąlyginis. „Ištiesta dialogo ranka, deja, lydima kitos rankos, jau pasirengusios taikyti sankcijas“, – rašoma laiške.
Vatikanas buvo pareikalavęs sustabdyti planuojamus vyskupų šventimus kaip išankstinę dialogo sąlygą. Pagliarani pabrėžė, kad iš principo gali tik sveikinti Šventojo Sosto pareikštą atvirumą doktrininei diskusijai, nes pats tokią diskusiją siūlė dar 2019 m. sausio 17 d. laiške. Tačiau tuo metu dikasterija, anot jo, nerodė tikro intereso, žodžiu paaiškindama, jog doktrininis susitarimas tarp Šventojo Sosto ir brolijos esą neįmanomas.
2026 m. Pagliarani savo ruožtu kreipėsi į dikasterijos prefektą kardinolą Victorą Manuelį Fernandezą (Viktorą Manuelį Fernandesą), rašydamas, kad iš anksto aišku, jog doktrininiu lygmeniu susitarti nepavyks, ypač dėl esminių krypčių, pasirinktų po Vatikano II susirinkimo. Brolijos nesutarimas, jo teigimu, kyla ne iš paprasto nuomonių skirtumo, bet iš tikro sąžinės konflikto, susijusio su tuo, ką ji laiko Bažnyčios Tradicijos nutraukimu. Šį sudėtingą klausimą dar labiau apsunkino pastarųjų pontifikatų doktrininiai ir pastoraciniai sprendimai.
Brolijos nesutarimas, jo teigimu, kyla ne iš paprasto nuomonių skirtumo, bet iš tikro sąžinės konflikto, susijusio su tuo, ką ji laiko Bažnyčios Tradicijos nutraukimu.
Pagliarani taip pat teigė nematantis, kaip bendras dialogo procesas galėtų padėti nustatyti „minimalius reikalavimus visiškai bendrystei su Katalikų Bažnyčia“, jei, kaip pats prefektas atvirai pareiškė, susirinkimo tekstai negali būti koreguojami, o liturginės reformos teisėtumas – kvestionuojamas.
Jo teigimu, per pastaruosius 60 metų Vatikano II susirinkimą aiškino popiežiai enciklikose ir kituose apaštaliniuose dokumentuose, todėl doktrininis ir pastoracinis pagrindas, kuriame Šventasis Sostas nori vykdyti diskusiją, jau yra apibrėžtas.
Brolijos vadovas priminė, kad dialogas tarp FSSPX ir Vatikano nuo 2009 m. dvejus metus buvo ypač intensyvus, o iki 2017 m. birželio 6 d. tęsėsi epizodiškai. Tuo metu buvo siekiama to, ką dikasterija siūlo dabar.
Tačiau procesas, anot jo, baigėsi vienašališku Tikėjimo mokymo kongregacijos prefekto kardinolo Gerhardo Mullerio (Gerhardo Miulerio) sprendimu, kuris 2017 m. birželį nustatė „būtinus minimalius reikalavimus visiškai bendrystei su Katalikų Bažnyčia“, aiškiai įtraukdamas visą susirinkimą ir laikotarpį po jo. Mullerio laišką brolija taip pat paskelbė ketvirtadienį.
Šv. Pijaus X brolija, įkurta 1970 m. arkivyskupo Marcelio Lefebvre’o (Marselio Lefebvro), netrukus pateko į konfliktą su Bažnyčios hierarchija dėl ištikimybės tradicinei liturgijai ir kritikos kai kuriems Vatikano II susirinkimo aspektams, pavyzdžiui, religijos laisvės ar ekumenizmo sampratai. 1988 m. Lefebvre be Romos leidimo įšventino keturis vyskupus – tai tapo precedentu dabar planuojamiems šventimams. 2009 m. popiežius Benediktas XVI panaikino su tuo susijusias ekskomunikas.
brolija neprašo jokių privilegijų ar kanoninio statuso įteisinimo, kuris esant dabartiniams doktrininiams skirtumams būtų neįmanomas. Ji prašo tik leisti toliau teikti sakramentus tikintiesiems.
Vasario 2 d. Pagliarani paskelbė, kad liepos 1 d. bus šventinami nauji vyskupai, siekiant užtikrinti galimybę teikti visus sakramentus tradicine forma, kaip tai buvo įprasta iki Vatikano II susirinkimo.
Šventimai, anot jo, gali įvykti ir be popiežiško mandato. Laiške Vatikanui jis rėmėsi „meilės sieloms ir Bažnyčiai“ principu, teigdamas, kad brolija neprašo jokių privilegijų ar kanoninio statuso įteisinimo, kuris esant dabartiniams doktrininiams skirtumams būtų neįmanomas. Ji prašo tik leisti toliau teikti sakramentus tikintiesiems.
Pagliarani priminė, kad per pastarąjį dešimtmetį popiežius Pranciškus ir pats prefektas ne kartą pabrėžė „klausymosi“ ir pastoracinio lankstumo svarbą sudėtingose situacijose. Brolija, jo teigimu, neprašo nieko sau, o tik galimybės tarnauti sieloms, kurias nori ugdyti kaip ištikimus Romos Bažnyčios vaikus.
FSSPX ir toliau laiko save Katalikų Bažnyčios dalimi, per Mišias meldžiasi už popiežių ir atsiriboja nuo sedevakantizmo. Tačiau ji atsisako priimti kai kurias, jos vertinimu, naujoves, dėl to nuolat kyla įtampa su Vatikanu.
Sedevakantizmas – tai tradicinė katalikų kryptis, teigianti, kad Šventasis Sostas šiuo metu yra faktiškai laisvas (lot. sede vacante), nes po Pijaus XII ar Jono XXIII išrinkti popiežiai laikomi nelegitimiais dėl, jų manymu, nukrypimo nuo autentiško Bažnyčios mokymo.
