JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) svarsto įvairias galimybes, įskaitant karinius veiksmus, siekiant perimti Grenlandijos kontrolę, antradienį pranešė Baltieji rūmai, dar padidindami įtampą.
Danija anksčiau yra įspėjusi, kad JAV išpuolis prieš Grenlandiją reikštų NATO pabaigą.
Po to, kai praėjusį savaitgalį JAV kariuomenė sulaikė Venesuelos lyderį Nicolasą Maduro (Nikolą Madurą), D. Trumpas dar kartą pareiškė norintis aneksuoti naudingųjų iškasenų turtingą Danijos autonominę teritoriją Arktyje.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt (Kerolain Livit) pareiškė, kad „Grenlandijos įgijimas yra nacionalinio saugumo prioritetas“, padėsiantis D. Trumpui atgrasyti tokius JAV priešininkus kaip Rusija ir Kinija.
„Prezidentas ir jo komanda aptaria įvairias galimybes siekti šio svarbaus užsienio politikos tikslo, ir, žinoma, JAV kariuomenės panaudojimas visada yra vyriausiojo vado dispozicijoje esanti galimybė“, – sakoma jos pareiškime naujienų agentūrai AFP.
Verslo laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ) pranešė, kad JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) įstatymų leidėjams sakė, jog D. Trumpas siekia nupirkti Grenlandiją iš Danijos, ir pridūrė, kad šie ketinimai nesignalizuoja apie gresiantį įsiveržimą.
Danija perspėjo, kad bet koks žingsnis jėga užimti Grenlandiją reikštų reikštų NATO ir 80 metų trukusių transatlantinio saugumo ryšių pabaigą,
Bet kokie JAV kariniai veiksmai prieš Grenlandiją faktiškai sužlugdytų NATO, nes pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą.
Grenlandijos užsienio reikalų ministrė Vivian Motzfeldt (Vivian Mocfelt) socialiniuose tinkluose parašė, kad salos vadovybė siekė susitikimo su M. Rubio visus 2025 metus, bet „iki šiol tai nebuvo įmanoma“.
Danų užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas (Larsas Liokė Rasmusenas) pareiškė, kad susitikimas su Vašingtono vyriausiuoju diplomatu turėtų padėti „išaiškinti tam tikrus nesusipratimus“.
Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas (Jensas Frederikas Nilsenas) tvirtino, kad sala neparduodama ir tik 57 tūkst. jos gyventojų turi spręsti jos ateitį.
„Tai nepriimtina“
Nors sąjungininkai palaiko Daniją ir Grenlandiją, tačiau jie taip pat stengiasi nesupykdyti D. Trumpo
Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija ir Ispanija prisijungė prie Danijos ir pareiškė, kad gins „visuotinius principus“ – „suverenitetą, teritorinį vientisumą ir sienų neliečiamumą“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris), dalyvaudami Ukrainos taikos derybose Paryžiuje su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve’u Witkoffu (Stivu Vitkofu) ir amerikiečių prezidento žentu Jaredu Kushneriu (Džaredu Kušneriu), stengėsi sušvelninti ginčą.
„Neįsivaizduoju scenarijaus, pagal kurį Jungtinės Amerikos Valstijos galėtų pažeisti Danijos suverenitetą“, – sakė E. Macronas.
Grenlandijos Pitufiko kosminėje bazėje dislokuota 150 Jungtinių Valstijų karių.
Grenlandijos gyventojai savo ruožtu atmeta D. Trumpo ketinimus.
„Mes to nepripažįstame, – Nuke naujienų agentūrai AFP sakė Grenlandijos verslo asociacijos direktorius Christianas Keldsenas (Kristianas Keldsenas). – Civilizuotame pasaulyje tai nepriimtina.“
D. Trumpas aneksuoti Grenlandiją svarsto nuo pat pirmosios savo kadencijos. Pastaraisiais metais Kopenhaga daug investavo į saugumą, skirdama šioms reikmėms apie 90 mlrd. kronų (12 mlrd. eurų).
„Didelis ir stiprus“
JAV įstatymų leidėjai, kuriems vis dar kelia nerimą D. Trumpo sprendimas sulaikyti Venesuelos lyderį, antradienį pasisakė prieš tai, kad JAV imtųsi karinių veiksmų prieš Grenlandiją.
Arizonos senatorius demokratas Rubenas Gallego (Rubenas Galegas) socialiniuose tinkluose pažadėjo pateikti rezoliuciją, „kuri „užkirstų kelią Trumpo įsiveržimui į Grenlandiją“, sakydamas, kad 79-erių respublikonas tiesiog „nori milžiniškos salos su savo vardu. Jis nedvejodamas statytų mūsų karius į pavojų, jei dėl to pasijustų didelis ir stiprus“.
Ryžtingai nukrypdami nuo partijai įprasto partinio šališkumo, respublikonai taip pat priešinasi D. Trumpo karine jėga paremtai ekspansijai.
Atstovų Rūmų pirmininkas Mike’as Johnsonas (Maikas Džonsonas) antradienio vakarą žurnalistams pareiškė nemanantis, kad Vašingtonui derėtų imtis karinių veiksmų Grenlandijoje, paskelbė leidinys „Politico“.
Respublikonų senatorius Jerry Moranas (Džeris Moranas) iš Kanzaso valstijos Vidurio Vakaruose, dirbantis Senato žvalgybos komitete, portalui „HuffPost“ sakė, kad „tai ne mūsų reikalas“, ir perspėjo, kad šis žingsnis ves prie „NATO žlugimo“.
„Tai tikrai kvaila. Grenlandija ir Danija yra mūsų sąjungininkės“, – tiesmukai socialiniame tinkle „X“ pasakė Nebraskos respublikonas ir kongreso narys Donas Baconas (Donas Beikonas).
