Siauroje gatvelėje Neapolio centre italų meistrai iki šiol puoselėja rankų darbo neapolietiškų prakartėlių tradiciją, kurios ištakos siekia daugiau kaip tris šimtmečius. Vienas jų – Giovanni Giudice, trečios kartos amatininkas, tęsiantis šeimos pradėtą darbą.
Pasak G. Giudice, neapolietiškų prakartėlių istorija prasidėjo Burbonų valdymo laikais, Dviejų Sicilijų karalystėje, kai kilmingieji varžėsi, kas sukurs įspūdingiausią ir originalesnę Kristaus gimimo sceną. Būtent Neapolyje ši tradicija įgijo savitą meninę ir dvasinę formą.
Giudice dirbtuvės „Bottega Ferrigno“, įsikūrusios garsiojoje San Gregorio Armeno gatvėje, dar vadinamoje „Kalėdų alėja“, veikia jau daugiau kaip 120 metų. Meistro teigimu, vaikščiodamas šiomis gatvėmis žmogus tarsi sugrįžta į vaikystę ir iš naujo patiria Kristaus gimimo šilumą.
Neapolietiškos prakartėlės išsiskiria tuo, kad jose šalia Šventosios Šeimos vaizduojamas kasdienis XVIII a. Neapolio gyvenimas. Be Marijos, Juozapo, Kūdikėlio Jėzaus ir piemenų, čia galima išvysti žuvų prekeivius, sūrių pardavėjus, amatininkus ar elgetas. Taip pabrėžiama, kad Dievas įžengė į realų, gyvą žmogaus pasaulį.
Figūrėlės lipdomos iš terakotos, rankomis tapomos, o vėliau aprengiamos audiniais. Meistrai šį darbą vadina ne amatu, bet pašaukimu, gimstančiu iš tikėjimo ir meilės tradicijai.
Tarp būdingų neapolietiškų prakartėlės personažų – Pulčinela, komedijos personažas ir Neapolio simbolis, pradėtas vaizduoti XVIII a. kaip džiaugsmo ir gyvybingumo ženklas, bei vadinamasis „Gobbo Scio Scio“ – elgeta, laikomas sėkmės simboliu.
Svarbus elementas prakartėlėje yra ir vanduo – fontanas ar krioklys, simbolizuojantis perėjimą iš profaniškojo pasaulio į šventąjį. Taip, pasak Giudice, vizualiai parodoma, kad Kristaus gimimas apvalo ir perkeičia žmogaus gyvenimą.
Meistras pabrėžia, jog šiandienos iššūkis – perduoti šią tradiciją jaunajai kartai, kuri vis labiau pasineria į technologijas ir naujoves. Vis dėlto, jo įsitikinimu, būtina daryti viską, kad šie įgūdžiai ir dvasinė prasmė nebūtų prarasti.
„Neapolis – miestas, pilnas istorijos ir įkvėpimo. Čia net akmenys kalba“, – sako G. Giudice. O kartu su jais kalba ir prakartėlės, liudijančios, kad Kristaus gimimas yra ne tik praeities įvykis, bet gyva tikrovė kiekvienoje kartoje.
