2022 m. lapkričio 7 d. Delfi.lt publikuotas straipsnis „Naujausia apklausa: pusė gyventojų palaiko tos pačios lyties sąjungas”. Straipsnyje remiamasi naujienų portalo atlikta apklausa, apie kurią pateikiama itin skurdi informacija.
Pirmiausia, ją rugsėjo 20 – spalio 1 dienomis Lietuvos žmogaus teisių centro užsakymu atliko internetinis dienraštis Delfi.lt. Antra, tyrimas atliktas internetu, o apklausos klausimus rengė dr. Vytenis Juozas Deimantas. Trečia, respondentų atranka vykdyta išlaikant amžiaus ir lyties proporcijas, atitinkančias Lietuvos gyventojų sudėtį pagal Statistikos departamento duomenis.
Vis tik, nei konkretus tyrimo metodas, nei respondentų imtis, nei tikslesni jų atrankos kriterijai, nei tyrimo mastas (kiek miestų, kaimų ir pan. jis apėmė) nenurodomi.
Nenurodomas ir tyrimo reprezentatyvumo lygmuo bei jo metu gautų duomenų paklaidos ribos.
Informuojama tik apie tai, kad respondentų atrankoje išlaikytos amžiaus ir lyties proporcijos, nors apibendrinimuose ir paveikslėliuose duomenys lyginami ir pagal išsilavinimą bei gyvenamąją vietą. Daromos išvados apie palankesnį aukštesnio išsilavinimo didžiųjų Lietuvos miestų respondentų požiūrį į civilines sąjungas. Bet tai parodantys pagal šiuos du kriterijus sukoreliuoti statistiniai duomenys nepateikiami. Kaip ir bendri duomenys apie visų respondentų (ne pagal atskiras demografines charakteristikas) poziciją visais tyrime pateiktais klausimais.
Paprastai tyrimų patikimumą rodo jos vykdytojas (pavyzdžiui, žinoma, pripažinta, patikima ir tyrimų patirtį turinti tyrimų bendrovė ar kita institucija), tiksli informacija apie tyrimo metodologiją, taip pat ir duomenų rinkimo metodus, tikslų respondentų skaičių, tyrimo reprezentatyvumą ir paklaidą. Turi būti aiškūs respondentų atrankos kriterijai, atitinkantys duomenų analizėje pristatomas lyginamąsias įžvalgas.
ar ir kiek apklausa yra moksliškai pagrįsta, patikima ir validi? Kiek ji reprezentuoja Lietuvos gyventojų populiaciją ir jos poziciją tiriamais klausimais?
Šių duomenų minimame straipsnyje sunkiai atrasime. O tai kelia pagrįstą klausimą – ar ir kiek apklausa yra moksliškai pagrįsta, patikima ir validi? Kiek ji reprezentuoja Lietuvos gyventojų populiaciją ir jos poziciją tiriamais klausimais? Ar ji skirta objektyviam, patikimam nuomonės tyrimui, ar siekia kokių nors kitų tikslų – politinių, visuomenės nuomonės formavimo, pasaulėžiūros ir/ar elgsenos keitimo ir pan.?
Įdomu ir verta dėmesio yra tai, kad pristatant duomenis pripažįstamas ilgokai neigtas faktas apie Civilinės sąjungos įstatymo projekto prasminį tapatumą su Partnerystės įstatymu: „Apie Partnerystės, arba kitaip Civilinės sąjungos įstatymą, kalbama jau daugiau nei metus. Viešojoje erdvėje vyko nemažai diskusijų, Seimo nariai ieškojo kompromisinio įstatymo varianto“.
Kartu atpažįstamas nepasitikėjimas ir nepagarba kitokią poziciją atstovaujantiems asmenims: „Ši apklausa rodo, kad gyventojai palankiau vertina tos pačios lyties sąjungas, nei iki šiol buvo spekuliuojama kai kurių politikų ar visuomenės veikėjų”.
Gal visa tai yra bent dalinis atsakymas į tai, kodėl minėtas straipsnis taip greitai dingo iš viršutinės Delfi.lt straipsnių „lentynos“? Taip pat į tai, kodėl tekste nėra bendrus duomenis rodančių paveikslų, o kai kurie statistiniai duomenys vos straipsniui pasirodžius net nesusivedė į 100 proc. Tiesa, netrukus tai buvo pastebėta ir pataisyta: dabar tekste statistinio beveik 20 proc. prasilenkimo jau nerasime, bet atidesnieji dar spėjo jį užfiksuoti.
