Prancūzijos Le Krezo mieste esančioje Šv. Henriko bažnyčioje 25 metų vyras nuvertė šv. Juozapo statulą, o jai nukritus nulūžo galva. Vėliau statulos galvą jis, kaip pranešama, padėjo ant bažnyčios suolo. Incidentą tiria policija, tačiau kol kas nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad poelgis buvo motyvuotas priešiškumu katalikų tikėjimui.
Incidentas įvyko antradienį, spalio 13 d., prieš pat 11 val. Į bažnyčią įėjęs vyras nuvertė šv. Juozapo statulą ant grindų. Krisdama ji sudužo – nulūžo jos galva.
„Creusot Infos“ ir „Info-Chalon“ duomenimis, vyras vėliau statulos galvą padėjo ant vieno iš bažnyčios suolų. Visa tai vyko priešpiet, maldai ir susikaupimui atviroje šventovėje.
Išėjęs iš bažnyčios vyras, kaip pranešama, ėmė priekabiauti prie kelių žmonių, tarp jų ir jaunimo. Netrukus buvo iškviesta policija, kuri įtariamąjį sulaikė.
Policijos pareigūno pateiktais duomenimis, vyras buvo nurodytas kaip išpažįstantis islamą ir iki tol policijai nebuvo žinomas.
Sulaikymo metu jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir kalbėjo nerišliai. Dėl jo būklės nuspręsta pirmiausia suteikti medicinos pagalbą.
Prokuratūros sprendimu vyras buvo nuvežtas į Le Krezo ligoninę „Hôtel-Dieu“. Vėliau buvo svarstoma galimybė jį perkelti į specializuotą Sevrey psichiatrijos gydymo įstaigą.
Tikslios poelgio priežastys kol kas nenustatytos. Nors vietos žiniasklaida paminėjo vyro religinę priklausomybę, oficialiai paskelbta informacija nesuteikia pagrindo teigti, kad jo veiksmai buvo motyvuoti priešiškumu katalikų tikėjimui.
Tai, kad buvo apgadinta būtent šv. Juozapo statula, šiam įvykiui katalikų akyse suteikia ypatingą reikšmę. Švč. Mergelės Marijos sužadėtinis ir Jėzaus globėjas šv. Juozapas yra vienas labiausiai gerbiamų Bažnyčios šventųjų. 1870 m. popiežius Pijus IX jį paskelbė visuotinės Bažnyčios globėju. Šv. Juozapo taip pat šaukiamasi kaip šeimų, darbuotojų ir laimingos mirties globėjo.
Religinė statula bažnyčioje nėra vien dekoratyvinis elementas. Ji yra tikinčiųjų dvasinio gyvenimo dalis, primena šventųjų buvimą Bažnyčios bendrystėje ir padeda puoselėti pamaldumą. Todėl tyčinis jos sunaikinimas, be materialinės žalos, reiškia ir pasikėsinimą į tikintiesiems sakralią reikšmę turintį objektą – profanaciją.
Tyrimo metu turės būti nustatytos tikslios vyro elgesio aplinkybės ir tai, kiek jis incidento metu gebėjo suvokti savo veiksmus.
Religinių pastatų niokojimas kelia vis didesnį tikinčiųjų ir parapijų vadovų susirūpinimą. Sudaužytos statulos, sugadinti liturginiai reikmenys, įžeidžiantys užrašai ar įsibrovimai į šventoves gali turėti labai skirtingus motyvus, tačiau tokie atvejai nuolat kelia klausimą dėl maldos namų apsaugos.
Daugelis katalikų bažnyčių dienos metu lieka laisvai prieinamos. Toks atvirumas atitinka jų dvasinę paskirtį ir siekį priimti kiekvieną, norintį pasimelsti ar tiesiog pabūti tyloje. Tačiau dėl to šventoves taip pat sunkiau apsaugoti nuo vandalizmo.
Kol kas nepavyko patvirtinti nei oficialios Oteno vyskupijos reakcijos, nei to, ar dėl incidento buvo pateiktas skundas.
