Spalio 18-osios vakarą Birštono Šv. Antano Paduviečio parapijos tikintieji lankėsi Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje, kur dalyvavo šv. Mišiose ir Švenčiausiojo Sakramento adoracijoje. Maldos vakaras buvo skirtas palaimintojo arkivyskupo, kankinio Teofiliaus Matulionio dvasiniam palikimui ir jo tikėjimo liudijimui prisiminti.
Šv. Mišias aukojo ir Švenčiausiojo Sakramento adoracijai vadovavo Birštono parapijos klebonas monsinjoras Rimvydas Jurkevičius. Pamaldas giesmėmis lydėjo Birštono bažnyčios choras, vadovaujamas vargonininko Mindaugo Čiukšio.
Kaip socialiniame tinkle pasakoja Birštono dekanato „Carito“ koordinatorė Nijolė Jakimonienė, piligrimystė tapo proga tikintiesiems atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių, susitelkti maldai ir apmąstyti savo santykį su Dievu.
Adoracijos metu piligrimai dėkojo už gyvenimo dovaną, Krikšto malonę, šeimas, artimuosius, tikėjimą ir meilę. Taip pat melstasi už Birštono parapijos bendruomenę, Lietuvą ir visus žmones, kuriems šiuo metu reikia paguodos, sveikatos, ramybės bei vilties.
Ypatingas dėmesys skirtas palaimintojo Teofiliaus Matulionio gyvenimo liudijimui.
Arkivyskupas T. Matulionis (1873–1962) dėl ištikimybės tikėjimui buvo ne kartą kalintas ir persekiojamas sovietinio režimo. Nepaisydamas patirtų išbandymų, jis išliko ištikimas savo kunigiškajam ir vyskupiškajam pašaukimui. 2017 metais Vilniuje jis buvo paskelbtas palaimintuoju.
Kaišiadorių katedroje ilsisi palaimintojo palaikai, todėl ši šventovė yra viena svarbiausių jo gerbimo ir piligrimystės vietų Lietuvoje.
Pasak N. Jakimonienės, palaimintojo gyvenimas primena, kad tikėjimas nėra vien žodžiais išpažįstamas įsitikinimas, bet ir kasdienis apsisprendimas likti ištikimam Dievui, išsaugoti meilę išbandymuose ir neprarasti vilties net sunkiausiomis aplinkybėmis.
„Palaimintojo ištvermė, drąsa ir pasitikėjimas Viešpačiu kviečia ir mus klausti: ar gebame atleisti, išklausyti, padėti kitam ir liudyti Kristų savo darbais?“ – svarsto Birštono dekanato „Carito“ koordinatorė.
Ji pabrėžia, kad bendros maldos vakaras sustiprino parapijiečių bendrystę ir paskatino giliau apmąstyti krikščioniškąjį pašaukimą.
N. Jakimonienė padėkojo monsinjorui R. Jurkevičiui už surengtą piligrimystę, aukotas šv. Mišias ir vadovavimą adoracijai, taip pat visiems kelionėje dalyvavusiems tikintiesiems.
Pasak jos, svarbiausia, kad tokios piligrimystės dvasiniai vaisiai išliktų ir kasdienybėje – reikštųsi gerais darbais, nuoširdžia meile artimui ir stipresniu pasitikėjimu Dievu.
„Parapija yra ne tik žmonių bendruomenė, bet ir viena tikėjimu, viltimi bei meile gyvenanti dvasinė šeima“, – pažymi N. Jakimonienė.
