Tai Ukrainos kario Dmytro asmeninis pamąstymas. Jame, nesidangstant tarpininkais, oficialiais žodžiais, galima aptikti pilkos kasdienybės ir ateities nuojautų derinį. Nes karas vyksta ne tik taktinėje aplinkoje, bet ir mūsų galvose…
Grįžkime į 2022-uosius
Iš karto palikime nuošalyje amžinas temas: sportą, žvejybą, mašinas, seksą, maistą – jos yra universalios, bendražmogiškos ir bendrai vyriškos, jose nėra nieko specifiškai kariško. Grįžkime į 2022-uosius.
Apie pergalę
To meto pokalbiai dažnai sukdavosi apie frazę „Štai po pergalės“. Žmonės mintyse piešdavo kažkokios geresnės ateities paveikslus. Dabar tokios frazės nebėra, ji dingo. Neliko gyvų daugelio tų frazių autorių. Niekas nebekalba „Po pergalės“, beveik nekalbama ir apie pačią pergalę ar karo pabaigą. Yra tik čia ir dabar. Geriausias ateities projektas – atostogos. Jokio kito „rytojaus“ tarsi nėra. Nebėra ir būsimojo užbaigto laiko veiksmažodžių.
Apie pinigus
2022-aisiais mažai kas kalbėjo apie pinigus. Daugmaž visiems užtekdavo. Dabar – neduok Dieve būti toliau nuo fronto – kyla klausimas, kaip išgyventi iš turimo atlygio, o arčiau fronto – tiesiog kaip išgyventi.
Apie patirtis
Apie karą dabar kalbama praktiškai, remiantis asmenine patirtimi. Tokios frazės kaip „Mačiau, vienas bičas YouTube’e sakė“ miršta dar mokymų centruose. Viskas patirta, išgyventa.
Apie žuvusiuosius
2022-aisiais apie žuvusiuosius kalbėdavo retai, dažniausiai „prie taurelės“, o girtos ašaros liedavosi dėl pernelyg stiprių emocijų. Dabar apie mirusiuosius kalbėti net lengviau nei apie gyvuosius. Kalbame, vadinasi prisimename.
Apie šeimas
2022-aisiais daug ir dažnai kalbėta apie šeimas. Dabar ši tema tapo toksiška, o kai kam ir traumuojanti. Daugelio šeimos iširo. Jauni vaikinai neretai atsisako santykių, nes netiki, kad jie turi ateitį.
Apie sveikatą
Apie sveikatą dabar kalbama dažniau. 2022-aisiais buvo entuziazmas sukaupti valią, laimėti, o tada jau vaikščioti pas gydytojus. Dabar visi „sėdi ant tablečių“ – net tie, kurie nė negalvojo simuliuoti. Sveikata tiesiog suvaryta, ir be vaistų niekaip. Todėl kovotojai aptarinėja receptus ir mikstūras kaip senukai poliklinikoje.
Apie popierizmą
2022-aisiais atrodė, kad idiotizmas su tabeliais, žurnalais ir apskritai biurokratija, popierizmu pasitraukė visiems laikams. Apie tai buvo kalbama su ironija. Šiandien kai kurie procesai tikrai optimizuoti, bet priežasčių aptarinėti „štabinius“ dabar daug kartų daugiau nei tada.
Apie „kitur pieno upės“
Per šiuos metus kariškas folkloras suvešėjo įvairiais žanrais, ir vienas jų – legenda apie tai, kad „pas mus šūdas, o štai kažkur yra brigada, kur pieno upės, kisieliaus krantai ir migdolų giraitės…“
Apie ginklą
Šiandien niekas nenori skirtis su ginklu, todėl pokalbiai apie teisę turėti ginklą civiliame gyvenime – topinė tema. Pokalbius „Kada baigsis karas“ keičia pokalbiai „Kur bus kitas“. Formuojasi profesionalių kovotojų kasta, kuriems karas yra darbas ir jokio kito jie nebenori. Tokių niekada nebus daug, bet tam tikras procentas jau yra.
