Spalio 10 dieną Raudonės pilyje, Jurbarko rajone, minint medžiotojų globėjo šv. Huberto dieną, medžiotojų bendruomenė susirinko ne tik puoselėti savo tradicijų, bet ir bendrai maldai už kūriniją, gamtos apsaugą bei atsakingą žmogaus santykį su aplinka. Pamaldoms vadovavo neseniai paskirtas pirmasis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos kapelionas kunigas Evaldas Vitulskis.
Pamaldų metu buvo pašventintos medžiotojų klubų ir būrelių vėliavos, simbolizuojančios bendruomenės vienybę, atsakomybę ir įsipareigojimą puoselėti medžioklės tradicijas.
Susitikime ypatingas dėmesys skirtas krikščioniškam požiūriui į kūriniją ir žmogaus atsakomybei už jam patikėtą gamtą. Pabrėžta, kad gamta nėra vien išteklių šaltinis – ji yra Dievo dovana, kurią žmogus pašauktas saugoti ir atsakingai ja naudotis.
Pagarba kūrinijai reiškiasi ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais darbais: rūpinimusi gyvūnija, gamtos išsaugojimu, atsakingu elgesiu ir pagarba gyvybei.
Šv. Huberto diena medžiotojų bendruomenei taip pat yra proga apmąstyti savo veiklos prasmę ir atsakomybę ateities kartoms.
Šventasis Hubertas, gyvenęs VII–VIII amžiuje, laikomas medžiotojų globėju. Pasak krikščioniškosios tradicijos, jo atsivertimas siejamas su medžioklės metu patirtu regėjimu – elniu, tarp kurio ragų pasirodė kryžius. Šis įvykis paskatino Hubertą pakeisti savo gyvenimą ir atsiduoti Dievo tarnystei.
Šventojo Huberto pavyzdys primena, kad žmogaus santykis su gamta turi būti grindžiamas ne vien siekiu ja naudotis, bet ir pagarba Kūrėjui bei Jo kūrinijai.
Raudonėje vykusios pamaldos tapo ir proga atkreipti dėmesį į naują dvasinę tarnystę Lietuvos medžiotojų ir žvejų bendruomenėje. Kunigo E. Vitulskio paskyrimas pirmuoju Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos kapelionu žymi siekį stiprinti šios bendruomenės dvasinį gyvenimą.
Šv. Huberto dienos minėjimas priminė, kad tikroji meilė gamtai atsiskleidžia žmogaus gebėjimu ja rūpintis, gerbti gyvybę ir išsaugoti kūrinijos grožį ateities kartoms.
