Daug diskutuojant apie Stambulo konvenciją dėl galimybės ją ratifikuoti Lietuvoje, tampa svarbu žinoti pagrindinius faktus apie ją.
- Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, geriau žinoma kaip Stambulo konvencija, yra Europos Tarybos žmogaus teisių sutartis.
- Konvencija pirmą kartą buvo pasirašyta 2011 m. gegužės 11 d. Stambule, Turkijoje, todėl ji vadinasi Stambulo konvencija.
- Oficialiai skelbiamas konvencijos tikslas – užkirsti kelią smurtui, apsaugoti aukas ir nutraukti smurtautojų nebaudžiamumą. 2011 metais Europos Tarybos priimta Stambulo konvencija yra pirmas pasaulyje teisinis instrumentas, kuriuo siekiama pažaboti smurtą prieš moteris – nuo žaginimo santuokoje iki moterų lyties organų žalojimo.
- Sutartį jau pasirašė 45 šalys ir Europos Sąjunga.
- Stambulo konvencijos nėra ratifikavusios 6 ES šalys – Lietuva, Latvija, Čekija, Slovakija, Vengrija ir Bulgarija.
- Konvencijos nėra ratifikavusi Jungtinė Karalystė. Japonija, JAV, Meksika ir Kanada prisidėjo prie šio dokumento parengimo, bet jose jis neturi jokios teisinės galios ar ratifikavimo galimybių.
- Žinoma, konvencijos nėra ratifikavęs Vatikanas.
- 2020 metais Lenkija pradėjo oficialų pasitraukimo iš sutarties procesą.
- Pagal Europos Tarybos paaiškinamą, konvencijoje naudojami terminai „socialinė lytis“ ir „biologinė lytis“ yra du skirtingi dalykai. Konvencijoje terminas „socialinė lytis“ yra apibrėžiamas kaip: „socialinės patirties sąlygoti vaidmenys, elgesys, veikla ir savybės, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams“. Pagal Stambulo konvenciją, „socialinė lytis“ ir „biologinė lytis“ yra dvi skirtingos sąvokos. Konvencijos aiškinamajame pranešime pabrėžiama, kad „terminas „socialinė lytis“ pagal šį apibrėžimą nėra skirtas pakeisti sąvokų „moterys“ ir „vyrai“, vartojamų konvencijoje.”
- Stambulo konvencijoje reikalaujama, kad šalys „imtųsi būtinų priemonių skatinti socialinių ir kultūrinių moterų ir vyrų elgesio modelių pokyčius, siekdamos panaikinti papročius, tradicijas ir visas kitas praktikas, grindžiamas moterų menkavertiškumo idėja ar stereotipiniais moterų ir vyrų vaidmenimis“.
Daugelis Stambulo konvencijos nuostatų Lietuvoje jau yra įteisinta kitais teisės aktais, tačiau vis dar nėra galutinio parlamento sprendimo. Tokiam scenarijui priešinasi kai kurios visuomeninės ir nevyriausybinės organizacijos. Jos platina peticiją, kuri ragina Lietuvos valdžios atstovus neratifikuoti konvencijos.