Praėjusios savaitės Ispanijos lygybės ministrės Irene Montero (neomarksistinės „Podemos” partijos lyderio Pablo Iglesiaso gyvenimo partnerė) pareiškimas vis dar aidi visoje šalyje.
Kairiųjų pažiūrų politikė, parlamentinėje komisijoje gindama jaunų merginų teisę pasidaryti abortą be tėvų sutikimo, pareiškė:
„Kiekvienas berniukas, kiekviena mergaitė, kiekvienas translytis vaikas šioje šalyje turi teisę pažinti savo kūną, žinoti, kad joks suaugęs žmogus negali liesti jų kūno, jei jie to nenori. Jie turi teisę žinoti, kad gali mylėtis ir turėti lytinių santykių su bet kuo, su kuo tik nori, remdamiesi abipusiu sutikimu. Tai pripažintos teisės”, – pridūrė ji.
Žodžius, kad vaikai gali lytiškai santykiauti su kuo tik nori, daugelis komentatorių laikė dar vienu pedofilijos normalizavimo žingsniu.
Ispanų rašytojas Juanas Manuelis Prada atkreipė dėmesį į Montero pažiūrų pasekmes.
„Jei ji nusprendžia, kad maži vaikai gali pasirinkti savo seksualinę tapatybę ir nuspręsti dėl savo kūno žalojimo „keičiant lytį”, tai kodėl jie neturėtų turėti teisės nuspręsti, su kuo nori lytiškai santykiauti?” – klausė jis.
Italų kunigas Fortunato Di Noto, žinomas kaip „pedofilų medžiotojas”, kelis dešimtmečius užsiimantis kova su tokia praktika, pažymėjo, kad Montero vartoja tą pačią kalbą kaip ir pedofilų lobistai. Ji skelbia „teisę į lytinius santykius” ir pabrėžia ne suaugusiojo ketinimus, o vaiko sutikimą. Pedofilų sluoksniai jau daugelį metų kalba tą patį, ką ir Ispanijos ministrė, kad vaikai turi teisę į seksą ir niekas neturi teisės jo drausti, jei jie sutinka.
Ji skelbia „teisę į lytinius santykius” ir pabrėžia ne suaugusiojo ketinimus, o vaiko sutikimą. Pedofilų sluoksniai jau daugelį metų kalba tą patį, ką ir Ispanijos ministrė
Kalbėdama apie nepilnamečių teisę turėti lytinių santykių, Montero ištrina skirtumą tarp vaikų ir suaugusiųjų. Tas pats pasakytina ir apie laisvo sutikimo sąvoką, o nepilnamečių asmenų atveju dauguma aukų turi įrodyti, kad užsiimama veikla prilygo prievartai. Vaikų psichologai puikiai žino, kaip lengva manipuliuoti emociškai ir intelektualiai nesubrendusiais vaikais, siekiant priversti juos duoti tariamą „sutikimą”. Tiesą sakant, pedofilams puikiai sekasi tokie žaidimai su nepilnamečiais, jie netgi žino, kaip sukelti savo aukoms kaltę.
Kilus kritikos bangai, Montero ėmė skųstis, kad tapo „kraštutinių dešiniųjų” priekabiavimo auka. Jos pareiškimą smerkiantys komentatoriai teisūs. Jei vaikus paverčiame sąmoningais lytinio gyvenimo subjektais, gebančiais palaikyti intymius santykius su kitais, kodėl turėtume jiems drausti santykiauti su suaugusiaisiais?
Pedofilų lobistų aktyvistai jau seniai klausia, kad jei dviejų nepilnamečių asmenų santykiai yra kažkas normalaus, tai kodėl suaugusiojo ir vaiko santykiai turėtų būti traktuojami kitaip? Pasak jų, tokie ryšiai netgi naudingesni vaikams, kuriuos į lytinių santykių pasaulį įveda labiau patyręs asmuo.
Taigi, jei girdime šiuos du postulatus vaikų atžvilgiu: „Teisė į seksą” ir „laisvas sutikimas”, iš karto turėtų įsijungti raudona įspėjamoji lemputė: Įspėjimas! Kelias į pedofiliją! Kaip ir Ispanijos lygybės ministro pareiškimo atveju. Norėtųsi paklausti: lygybė, bet kam?
